Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas pradeda leisti naujus leidinius apie taupymą ir investavimą

SEB bankas pradeda leisti naujus leidinius apie taupymą ir investavimą. Kiekvieną ketvirtį bus leidžiama investicijų apžvalga, kiekvieną mėnesį pasirodys naujienlaiškis, pakeisiantis dabar leidžiamą leidinį „Finansų rinkų apžvalga ir investicinių fondų veiklos rezultatai“. skaityti »

Išlaidų dalis pensijoms didės tik Lietuvoje

Lietuvoje kaupiančiųjų II pakopos pensiją dalis tarp visų gyventojų yra mažiausia, lyginant su Latvija ar Estija. skaityti »

Lietuvoje darbą pradeda TVF misija

Šių metų rugsėjo 17–23 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julijos Kozak (Julie Kozack). skaityti »

Iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų būstą vis dar sudėtingiausia įsigyti vilniečiams

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas antrojo ketvirčio būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 39,6 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai yra mažiausias galimo įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. skaityti »

Lietuvos ir Kinijos susitarimas atvėrė kelią tiesioginėms Lietuvos investicijoms Kinijos juaniais

Lietuvos bankui ir Kinijos vertybinių popierių priežiūros komisijai susitarus dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje, Lietuvos finansų institucijoms atvertas kelias tiesiogiai investuoti į Kinijos kapitalo rinką. skaityti »

„The Green Bank“ – ekologiškos energetikos plėtrai

Niujorko valstijos valdžia pranešė apie naujo banko steigimą. skaityti »

EUROFI finansų forumas Vilniuje subūrė ekonomikos ir finansų ekspertus iš viso pasaulio

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga rugsėjo 12–13 dienomis Vilniuje vyksta EUROFI finansų forumas. skaityti »

Lietuvos banke – buvusio Prancūzijos centrinio banko vadovo vizitas

Lietuvos banke viešėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavęs tuo metu, kai jis 1992 m. Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą. skaityti »

Neturtingiausių gyventojų finansų padangėje – daugiau prošvaisčių

Namų ūkių finansinė elgsena antrą šių metų ketvirtį ir toliau rodo, kad gyventojų finansinė padėtis gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. skaityti »

Pasaulio ekonomika rodo realius atsigavimo požymius

Pagrindinės pasaulio ekonomikos po dvejų su puse metų pertraukos pagaliau rodo realius atsigavimo ženklus. Stagnuojanti vidaus paklausa ir ypač silpnas vartojimas – pagrindinis inkaras, stabdęs visos ekonomikos augimą. Vis dėlto šiandien jau galima teigti, kad šviesa tunelio gale artėja. skaityti »