Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleista brangiausios Žygimanto Augusto laikų lietuviškos monetos replika

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kartu su žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstove ir oficialia kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristatė vertingiausių Lietuvos istorinių monetų replikų kolekciją „Lietuvos pinigų istorija“. Pirmoji kolekcijos moneta – Žygimanto Augusto 1562 m. lietuviškas portugalas. skaityti »

Lietuvos gyventojų pensijos mažiausios, nerimas dėl jų – didžiausias

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad pajamos sulaukus pensinio amžiaus – vienas iš didesnių Baltijos šalių namų ūkių finansinių rūpesčių. skaityti »

Namų ūkių finansų srityje daugiau optimizmo ženklų

Baltijos šalių namų ūkiai ir toliau linkę taupyti, tačiau pastebimos ir skolinimosi atsigavimo tendencijos, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Kaupdami pensijai lietuviai į specialistų rekomendacijas keisti fondus atsižvelgti nelinkę

SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol. skaityti »

Naujas indeksas atskleis, kaip vertinama Lietuvos finansinė būklė

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. skaityti »

V. Vasiliauskas: Europai reikia veiksmingos bankų sąjungos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 10–13 d. Dubline dalyvaus Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir finansų priežiūros klausimus nagrinėjančio Europos analitinio centro susitikimuose. skaityti »

Lietuvos infliacija mažesnė, nei prognozuota

Kovą metinė Lietuvos infliacija krito iki 1,5 proc. ir buvo mažesnė, nei prognozavo „Danske Bank“ (1,7 proc.). Tai lėmė nepakankamai įvertintas šilumos energijos kainų sumažėjimo poveikis vartotojų kainų indeksui. Kaip ir buvo manyta, pagrindinį poveikį kovo mėnesį infliacijai darė didėjusios drabužių ir avalynės kainos bei brangę maisto produktai. skaityti »

„Pinigų bitė“ patars gyventojams, kaip išmintingai elgtis su pinigais

Lietuvos bankas pristato naują finansinio visuomenės švietimo iniciatyvą – svetainę www.pinigubite.lt, joje kiekvienas ras informacijos, patarimų ir įrankių, padėsiančių išmintingai valdyti savo pinigus. skaityti »

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė SNORO obligacijas įsigijusio asmens apeliacinį skundą

2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl atskirojo skundo, kurį pateikė SNORO obligacijų įsigijęs asmuo (apeliantas), skųsdamas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą. skaityti »

Šiaulių bankas ir Vytauto Didžiojo universitetas tiesia bendradarbiavimo tiltus

Šiaulių bankas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademine bendruomene pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pradeda glaudų bendradarbiavimą. skaityti »