Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuviai labiausiai nori steigti įmones, estai dažniausiai jas steigia

SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai. skaityti »

Kipras: didžiausi nuostoliai laukia Rusijos?

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius, nei tikėtasi. skaityti »

II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų, padarė išvadą Lietuvos banko specialistai, atlikę tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams. skaityti »

Baltijos šalyse ir Švedijoje moterys nuosavą verslą kuria dvigubai rečiau nei vyrai

„Swedbank“ analizė rodo, kad naujas įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje aktyviau steigia vyrai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje moterų įkuriamas verslas sudaro beveik trečdalį visų naujai sukurtų verslų, daugiau nei du trečdalius – vyrų įsteigiamos įmonės. skaityti »

Buvę Ūkio banko klientai ir toliau gali naudotis vertybinių popierių prekybos platforma „Eta banke“

Šiaulių bankas buvusiems Ūkio banko klientams atnaujino galimybę prekiauti Baltijos šalių įmonių akcijomis realiu laiku, naudojantis vertybinių popierių prekybos platforma „Eta banke“. Šiaulių bankas perimtą ir dabar jam priklausančią minėtą platformą klientų patogumui nuolat vystys ir papildys naujomis funkcijomis. skaityti »

Šiaulių bankas iš banko lėšų didina įstatinį kapitalą 15 mln. litų

Š. m. kovo 28 d. vykusiame Šiaulių banko eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti banko įstatinį kapitalą iš banko lėšų 15 142 467 litais. skaityti »

Pernai mokėdami banko kortelėmis gyventojai išleido penktadaliu daugiau

SEB banko duomenimis, lietuviai vis dažniau atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Pernai, palyginti su 2011 metais, atsiskaitymo SEB banko mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius prekybos vietose, neįskaičiuojant grynųjų pinigų paėmimo, padidėjo beveik 18 proc. – iki 43,4 mln. operacijų. skaityti »

Išaugę atsiskaitymai negrynaisiais pinigais verčia bankus peržiūrėti įkainius

Populiariausių Lietuvoje mokėjimų negrynaisiais pinigais – kredito pervedimų elektroniniu būdu ir mokėjimų kortelėmis – operacijų skaičius 2012 m. reikšmingai padidėjo. Tokia plėtra sudaro prielaidas bankams peržiūrėti taikomus įkainius. skaityti »

Kaip kaups pensiją, apsisprendė 9 proc. antros pakopos dalyvių

Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa. skaityti »

Kiprui bus suteikta 10 mlrd. eurų pagalba

Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl 10 mlrd. eurų pagalbos paketo Kiprui. Taip išvengta šalies bankinės sistemos žlugimo ir šalies pasitraukimo iš euro zonos. skaityti »