Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi

Publikuota: 2015 m. sausio 5 d. pirmadienis

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su Europos centriniu banku (ECB) bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais dalyvaus priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais.

„Lietuva iš euro zonos pinigų politiką importuojančios valstybės tampa visateise sprendimus dėl šios politikos priimančių valstybių klubo nare. Mūsų šalis įgyja balsą, siekiant kainų stabilumo euro zonoje ir sprendžiant kitus verslui ir gyventojams aktualius klausimus, susijusius su kreditavimo aplinka ir finansiniu stabilumu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas nuo šių metų sprendžiamojo balso teise dalyvaus ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose. Ši taryba yra pagrindinė ECB sprendimus priimanti valdymo struktūra, formuojanti euro zonos pinigų politiką, nustatanti bazines palūkanų normas ir numatanti veiklos gaires, kurios užtikrina Eurosistemai pavestų užduočių įgyvendinimą.

Tapęs Eurosistemos dalimi, mūsų šalies centrinis bankas prisidės prie ECB užsienio atsargų valdymo, taip pat įgis teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale.

Įstodama į euro zoną, Lietuva tapo kuriamos Europos bankų sąjungos dalimi ir prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo. Tai reiškia, kad tiesioginę trijų didžiausių Lietuvos bankų priežiūrą perima ECB, tačiau jis pasikliaus Lietuvos banko darbuotojais, ištekliais ir patirtimi. Lietuvos bankas taip pat įgijo balso teisę ECB Priežiūros valdyboje, kuri sprendžia svarbiausius euro zonos bankų priežiūros klausimus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleidžiama moneta, skirta A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms

Lietuvos bankas paskelbė išleidžiantis naują kolekcinę sidabro monetą, skirtą pasaulinio lygio mokslininko, semiotikos darbų autoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Mokėjimo terminalų rinkos prognozės 2020-iesiems

Per penkerius metus mokėjimo terminalų skaičius pasaulyje turėtų išaugti dvigubai. skaityti »

„Visa“ plečia atsiskaitymą QR kodais

„Visa“ pranešė, kad netrukus QR kodais bus galima atlikti finansines operacijas Egipte, Indonezijoje, Kazachstane, Nigerijoje Pakistane ir Vietname. skaityti »

Šiaulių banko grupės uždirbo rekordinį pelną

2016 metais Šiaulių banko grupė uždirbo 43,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 83 proc. daugiau nei 2015 metais. skaityti »

SWIFT įdiegė naują traptautinių mokėjimų sistemą be „blokchain“

Įdiegdama naują sistemą, SWIFT siekia modernizuoti tarptautinius mokėjimus, padaryti pinigų pervedimą pigesnį ir greitesnį. skaityti »

80 proc. naujų įmonių sąskaitas atidaro internetu

„Danske Bank“ duomenimis, praėjusiais metais 7 iš 10 naujų įmonių buvo įregistruotos internetu. skaityti »

Lietuvos bankas veiks ne tik kaip reiklus reguliuotojas, bet ir kaip prižiūrimų rinkos dalyvių partneris

Absoliuti dauguma Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pripažįsta, kad centrinio banko priežiūra yra veiksminga, o respondentai aukštai vertina priežiūros darbuotojų kompetenciją ir elgesį. skaityti »

Už drabužius bus galima susimokėti per veidrodį

„eBay“ gamintojai sukūrė bekontaktį veidrodį „Oak Mirror“, per kurį galima susimokėti neišeinant iš parduotuvės matavimosi kabinos. skaityti »

„Blockchain“ ir biometrijos projektas – patogiam naudojimuisi bankinėmis paslaugomis

Kovo mėnesį Taline vyksiančioje konferencijoje „Blockchain & Bitcoin Conference Tallinn“ bus pristatytas naujas projektas „Humaniq“. skaityti »

Anglijoje galima atsiskaityti balso komandomis

Didžiosios Britanijos bankas „Santander“ pirmasis šalyje įgyvendino atsiskaitymus, patvirtinant tapatybę balso atpažinimo technologija. skaityti »