Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi

Publikuota: 2015 m. sausio 5 d. pirmadienis

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su Europos centriniu banku (ECB) bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais dalyvaus priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais.

„Lietuva iš euro zonos pinigų politiką importuojančios valstybės tampa visateise sprendimus dėl šios politikos priimančių valstybių klubo nare. Mūsų šalis įgyja balsą, siekiant kainų stabilumo euro zonoje ir sprendžiant kitus verslui ir gyventojams aktualius klausimus, susijusius su kreditavimo aplinka ir finansiniu stabilumu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas nuo šių metų sprendžiamojo balso teise dalyvaus ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose. Ši taryba yra pagrindinė ECB sprendimus priimanti valdymo struktūra, formuojanti euro zonos pinigų politiką, nustatanti bazines palūkanų normas ir numatanti veiklos gaires, kurios užtikrina Eurosistemai pavestų užduočių įgyvendinimą.

Tapęs Eurosistemos dalimi, mūsų šalies centrinis bankas prisidės prie ECB užsienio atsargų valdymo, taip pat įgis teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale.

Įstodama į euro zoną, Lietuva tapo kuriamos Europos bankų sąjungos dalimi ir prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo. Tai reiškia, kad tiesioginę trijų didžiausių Lietuvos bankų priežiūrą perima ECB, tačiau jis pasikliaus Lietuvos banko darbuotojais, ištekliais ir patirtimi. Lietuvos bankas taip pat įgijo balso teisę ECB Priežiūros valdyboje, kuri sprendžia svarbiausius euro zonos bankų priežiūros klausimus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »