Lietuvos banko interneto svetainėje – prognozės dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams

Publikuota: 2013 m. lapkričio 26 d. antradienis

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti naujausias prognozes dėl Lietuvos galimybių kitų metų pavasarį atitikti euro įvedimui svarbius Mastrichto kriterijus.

„Tai galimybė gyventojams ir verslui jausti šalies ekonomikos pulsą – duomenys bus nuolat atnaujinami, todėl visuomenė galės matyti, kaip šaliai sekasi atitikti euro įvedimo kriterijus“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.

R. Rodzko vadovauja Lietuvos atitikties konvergencijos kriterijams stebėsenos darbo grupei, kuri rengia ketvirtines ataskaitas prognozuojant Lietuvos atitiktį ekonominiams konvergencijos kriterijams, nustatant kriterijų netenkinimo grėsmes ir teikiant pasiūlymus dėl jų mažinimo priemonių.

Lietuvai išsikėlus tikslą nuo 2015 m. įsivesti eurą, šalies pasirengimas kitų metų pavasarį bus vertinamas pagal penkis ekonominės konvergencijos (Mastrichto) kriterijus: kainų stabilumo, valdžios sektoriaus deficito, valdžios sektoriaus skolos, valiutos kurso stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų stabilumo. Be to, šiuos kriterijus šalis turi atitikti tvariai.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitų metų pavasarį, kai bus vertinamas šalies pasirengimas įsivesti eurą, infliacija Lietuvoje sudarys 1 % ir neviršys prognozuojamo Mastrichto kriterijaus – 1,9 %. Lietuva taip pat turėtų atitikti ir valdžios sektoriaus skolos, valiutos kurso stabilumo kriterijus ir ilgalaikių palūkanų.

Didžiausią susirūpinimą kelia valdžios sektoriaus deficito rodiklis: prognozuojama, kad 2013 m. jis sudarys 2,9 % ir bus artimas ribinei 3 % reikšmei.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžioji Britanija siekia sureguliuoti virtualiųjų valiutų rinką

Svarstant Didžiosios Britanijos 2015-ųjų biudžetą, šalies vyriausybė nusprendė, kad naudos „Bitcoin“ galimybes virtualiosios valiutos rinkai sureguliuoti. skaityti »

Lietuvos bankų šiemet laukia iššūkiai

Lietuvos bankų šiemet laukia keli svarbūs iššūkiai, kurie pareikalaus didelių investicijų, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. skaityti »

„Microsoft“ planuoja sukurti nuosavą mokėjimo sistemą

Kompanija „Microsoft“ planuoja kurti mokėjimo sistemą. Įmonės vadovų teigimu, ji bus paremta debesų technologija HEC. skaityti »

Sąskaitas bus galima apmokėti ir per „Gmail“

„Google“ kuria naują funkciją pašto sistemai „Gmail“, pavadintą „Pony Express“. Ji leis tiesiog iš el. pašto atlikti pinigų pervedimą. skaityti »

Lietuvos bankas tapo Tarptautinės pensijų priežiūros institucijų organizacijos nariu

Šių metų kovo mėnesį Lietuvos bankas tapo Tarptautinės pensijų priežiūros institucijų organizacijos (angl. The International Organisation of Pension Supervisors, IOPS) nariu. skaityti »

Populiarėja mobilusis apsipirkimas

„Free Association Research Group“ tyrėjų grupės atliktų apklausų rezultatai rodo, kad gyventojai vis dažniau naudojasi mobiliosiomis technologijos mokėdami už prekes ir paslaugas. skaityti »

Škotų pinigai bus plastmasiniai

Škotijos bankas „Clydesdale Bank“ pradėjo gaminti banknotus, išspausdintus ant plastiko. Manoma, kad jie bus patvaresni ir geriau apsaugoti nuo padirbinėjimo. skaityti »

2019 m. virtualia valiuta naudosis per 5 mln. pasaulio gyventojų

Kaip skelbia tyrimų kompanija „Juniper Research“, 2019 metais virtualia valiuta bitkoinais aktyviai naudosi daugiau nei 5 mln. pasaulio gyventojų. skaityti »

„Halyk Bank“ pelnas“ išaugo 1,6 karto

AB „Narodnyj Bank Kazachstana“ („Halyk Bank“) grynasis pelnas 2014 metais išaugo 1,58 karto ir siekė 114,377 mlrd. tengių. skaityti »

Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes. skaityti »