Lietuvos įmonės skolinasi drąsiau

Publikuota: 2015 m. gruodžio 29 d. antradienis

Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa parodė, kad Lietuvoje daugėja pelningai dirbančių įmonių, kurios nebijo skolintis lėšų.

Nors vis dar didelė įmonių dalis plėtrai finansuoti naudoja tik nuosavas lėšas, tačiau drąsiau pasitelkiami ir skolinti ištekliai. Pirmą kartą per tokių apklausų istoriją išorės finansavimo šaltinius naudojančių įmonių buvo daugiau nei besiverčiančių tik savomis lėšomis. Vis dėlto beveik pusė respondentų nurodė, kad bankų skolinimas verslui buvo bent iš dalies ribotas.

„Apklausa rodo, kad daugėja pelningai dirbančių ir darbuotojų skaičių didinančių įmonių, o plėtrą planuojančioms įmonėms svarbu turėti galimybę rinktis įvairius finansavimo šaltinius. Nors dauguma į bankus besikreipiančių įmonių teigia gaunančios visą prašomą sumą, kreditavimo prieinamumas smulkiam ir vidutiniam verslui vis dar yra ribotas“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių įmonių praėjusį pusmetį pagerino savo veiklos rezultatus arba juos išsaugojo stabilius. Beveik 40 proc. įmonių nurodė, kad jų pajamos didėjo, o ketvirtadalis įmonių teigė, kad jos nepakito. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų teigė, kad didino darbuotojų skaičių.

Į klausimą dėl veiklos finansavimo šaltinių 47 proc. įmonių atsakė, kad naudojo tik nuosavas lėšas, o 53 proc. įmonių naudojo ir išorės finansavimo šaltinius. Per pusmetį išorės finansavimu besinaudojančių įmonių dalis padidėjo 10 procentinių punktų, ir tai pirmas kartas nuo 2010 m. (tada pradėtos rengti įmonių apklausos), kai išorės finansavimą pasitelkusių įmonių buvo daugiau nei besiverčiančių vien savomis lėšomis. Tos įmonės, kurios veiklą finansavo ne tik nuosavomis lėšomis, dažniausiai naudojosi išperkamosios nuomos paslaugomis (38 %), kredito linija ir banko paskolomis (po 31 %), prekybos kreditais (26 %).

Didžiajai daliai (70 %) įmonių, kurios kreipėsi į kredito įstaigas pasiskolinti ar pakeisti esamų įsipareigojimų sąlygų, buvo paskolinta visa prašoma suma. Pagrindinės prašymų netenkinimo ar nevisiško tenkinimo priežastys buvo per dideli įmonės turimi finansiniai įsipareigojimai ir prasta bendra ekonominė aplinka.

Nors atmestų prašymų dalis per pusmetį sumažėjo, padaugėjo įmonių, manančių, kad skolinimosi galimybės mažėjo arba jų apskritai nebuvo. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad kredito įstaigų skolinimas verslui buvo bent iš dalies ribotas, o visiškai patenkintos skolinimosi sąlygomis buvo tik 6,2 proc. apklaustų įmonių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »