Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Publikuota: 2014 m. sausio 17 d. penktadienis

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Sausio 15 d. išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.  

Palyginimui, Latvija išplatino 2021 m. sausio 21 d. išpirkimo euroobligacijų emisiją, kurios dydis buvo 1 mlrd. eurų, pajamingumas platinimo metu siekė 2,82 proc., o atitinkamai rizikos priedas sudarė 1,20 proc. punkto. Paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą. Latvijos investuotojams pasiūlytas pajamingumas emisijos išleidimo metu atrodė kiek didokas, žiūrint į trumpesnes Latvijos emisijas. Pavyzdžiui, 2018 m. išpirkimo Latvijos euroobligacijų rizikos priedas rinkoje šiuo metu sudaro vos 0,45 proc. Tai patvirtino šiandienos rinkos veiksmai – ką tik Latvijos išplatintos emisijos pajamingumas nukrito iki maždaug 2,60 proc., taigi, atitinkamai rizikos priedas susitraukė iki maždaug 1,00 proc.  

Investuotojų susidomėjimas reikšmingas  

Šiame kontekste vakar Lietuvos išplatintą emisiją galima vertinti teigiamai – emisijos išleidimo palūkanos yra santykinai žemos, o investuotojų susidomėjimas buvo reikšmingas. Nors rinkų dalyviai nuspėjo, kad šių metų pradžioje Lietuva išeis į tarptautines rinkas su obligacijų emisija, reikia pripažinti, kad laikas buvo pasirinktas sėkmingai. Pastaruosius mėnesius rinkoje tęsėsi bendras besivystančių šalių obligacijų palūkanų mažėjimas, rodantis, kad investuotojai noriai grįžta į šias rinkas ir tiek didina rizikos apetitą, tiek ir besivystančių ekonomikų riziką vertina kaip mažėjančią. Tokioje aplinkoje nei Latvija, nei Lietuva nepatyrė rizikos priedo spaudimo, t.y. nebuvo priverstos kelti palūkanų, kad sėkmingai išplatintų emisiją. Tiesa, manome, kad vis dėlto Latvija kiek permokėjo.  

Palankus veiksnys – artėjantis euras  

Antras palankus veiksnys ir atitinkamai antras obligacijų palūkanų komponentas buvo santykinai žemos ilgalaikės palūkanų normos pinigų rinkoje (kalbame apie palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanas, kurios yra laikomos baze, skaičiuojant obligacijų pajamingumą). Dėl neegzistuojančių euro palūkanų kilimo lūkesčių euro pinigų palūkanos laikosi labai žemai jau ilgą laiką, o pastaruoju metu dėl prastų kai kurių makroekonominių duomenų jos šiek tiek krito. Iš tiesų paminėtą palankią išorinę aplinką papildė euro narystės siekis, kurį Lietuva deklaruoja ir kurį Latvija šių metų pradžioje sėkmingai įgyvendino. Euras yra itin svarbus aspektas, kalbant apie investuotojų požiūrį į šalį ir jų prašomą grąžą už šaliai skolinamas lėšas. Kuo arčiau euro Lietuva bus, tuo palankesnė aplinka bus skolintis tarptautinėse rinkose. Manome, kad šiais metais sulauksime dar vienos emisijos tarptautinėse rinkose. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokio termino ji bus, nes tai priklauso nuo Finansų ministerijos projekcijų skolos aptarnavimo apimčių ir terminų atžvilgiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Biometrijos būdai mokėjimo operacijoms atlikti

28 proc. 25–34 m. JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos gyventojų jau įgyvendina atsiskaitymus naudodamiesi biometrijos technologijomis: pirštų atspaudų, rainelės ir venų skenavimo atpažinimu. skaityti »

Lietuvoje nukalta „porcelianinė“ latviška moneta

Latvijos bankas išleido unikalios formos sidabrinę kolekcinę monetą „Baltars. Porcelianas“. skaityti »

Įsigyti prekes bus galima per virtualiosios realybės akinius

Užsidėjus „Alibaba“ virtualiosios realybės akinius „Buy+“, bus galima elektroninėje parduotuvėje virtualiai paliesti patikusias prekes ir jas įsigyti. skaityti »

Vasaros olimpinėse žaidynėse – bekontakčiai atsiskaitymo būdai

Vasaros olimpinių žaidynių dalyviai gali išbandyti šiuolaikiškas atsiskaitymo priemones, kurias pasiūlė pagrindinė žaidynių rėmėja „Visa“. skaityti »

„Global Finance“: SEB interneto bankas – geriausias Lietuvoje

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB interneto banką įmonėms ir privatiems klientams pripažino geriausiu Lietuvoje. skaityti »

S. Kropas. Kartais jokio reguliavimo geriau nei per didelis reguliavimas?

Būkime pakankamai drąsūs nereguliuoti – taikliai pastebėjo dabar jau buvęs Europos Komisijos komisaras J. Hill, atsakingas už finansų sektorių. Sukurti aibę taisyklių, baksnoti pirštu į jas ir viską grįsti pernelyg detaliu reglamentavimu, ko gero, vienas lengvesnių kelių. skaityti »

Pradėta vieša konsultacija dėl būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio ir jo kainos ribos nustatymo

Lietuvos bankas pradėjo viešą konsultaciją dėl mokėjimo paslaugų, kurių kaina bus ribojama, krepšelio sudėties ir jo galimos didžiausios kainos nustatymo metodikos. skaityti »

„Wincor Nixdorf“: įsibėgėjanti restruktūrizacija ir didėjančios pardavimo apimtys

Pirmieji devyni finansinių metų mėnesiai Vokietijos bankinių technologijų kompanijai „Wincor Nixdorf“ buvo sėkmingi. Įsibėgėjo bendrovės restruktūrizacijos programa, augo pardavimo apimtys. skaityti »

„Visa“ atidarys biurą Silicio slėnyje

Planuojama, kad Silicio slėnyje bus bendrovės „Visa“ įkurtas verslo informacijos analizės bei duomenų apsaugos tyrimo centras. skaityti »

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo padidėjusį euro zonos bankų sistemos atsparumą

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad, remiantis ES mastu atlikto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, euro zonos bankų atsparumas padidėjo ir bendri priežiūriniai reikalavimai dėl kapitalo, palyginti su 2015 m., iš esmės nesikeis. skaityti »