Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Publikuota: 2014 m. sausio 17 d. penktadienis

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Sausio 15 d. išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.  

Palyginimui, Latvija išplatino 2021 m. sausio 21 d. išpirkimo euroobligacijų emisiją, kurios dydis buvo 1 mlrd. eurų, pajamingumas platinimo metu siekė 2,82 proc., o atitinkamai rizikos priedas sudarė 1,20 proc. punkto. Paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą. Latvijos investuotojams pasiūlytas pajamingumas emisijos išleidimo metu atrodė kiek didokas, žiūrint į trumpesnes Latvijos emisijas. Pavyzdžiui, 2018 m. išpirkimo Latvijos euroobligacijų rizikos priedas rinkoje šiuo metu sudaro vos 0,45 proc. Tai patvirtino šiandienos rinkos veiksmai – ką tik Latvijos išplatintos emisijos pajamingumas nukrito iki maždaug 2,60 proc., taigi, atitinkamai rizikos priedas susitraukė iki maždaug 1,00 proc.  

Investuotojų susidomėjimas reikšmingas  

Šiame kontekste vakar Lietuvos išplatintą emisiją galima vertinti teigiamai – emisijos išleidimo palūkanos yra santykinai žemos, o investuotojų susidomėjimas buvo reikšmingas. Nors rinkų dalyviai nuspėjo, kad šių metų pradžioje Lietuva išeis į tarptautines rinkas su obligacijų emisija, reikia pripažinti, kad laikas buvo pasirinktas sėkmingai. Pastaruosius mėnesius rinkoje tęsėsi bendras besivystančių šalių obligacijų palūkanų mažėjimas, rodantis, kad investuotojai noriai grįžta į šias rinkas ir tiek didina rizikos apetitą, tiek ir besivystančių ekonomikų riziką vertina kaip mažėjančią. Tokioje aplinkoje nei Latvija, nei Lietuva nepatyrė rizikos priedo spaudimo, t.y. nebuvo priverstos kelti palūkanų, kad sėkmingai išplatintų emisiją. Tiesa, manome, kad vis dėlto Latvija kiek permokėjo.  

Palankus veiksnys – artėjantis euras  

Antras palankus veiksnys ir atitinkamai antras obligacijų palūkanų komponentas buvo santykinai žemos ilgalaikės palūkanų normos pinigų rinkoje (kalbame apie palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanas, kurios yra laikomos baze, skaičiuojant obligacijų pajamingumą). Dėl neegzistuojančių euro palūkanų kilimo lūkesčių euro pinigų palūkanos laikosi labai žemai jau ilgą laiką, o pastaruoju metu dėl prastų kai kurių makroekonominių duomenų jos šiek tiek krito. Iš tiesų paminėtą palankią išorinę aplinką papildė euro narystės siekis, kurį Lietuva deklaruoja ir kurį Latvija šių metų pradžioje sėkmingai įgyvendino. Euras yra itin svarbus aspektas, kalbant apie investuotojų požiūrį į šalį ir jų prašomą grąžą už šaliai skolinamas lėšas. Kuo arčiau euro Lietuva bus, tuo palankesnė aplinka bus skolintis tarptautinėse rinkose. Manome, kad šiais metais sulauksime dar vienos emisijos tarptautinėse rinkose. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokio termino ji bus, nes tai priklauso nuo Finansų ministerijos projekcijų skolos aptarnavimo apimčių ir terminų atžvilgiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos Sąjungoje bus atidarytas bendras europietiškas bankas

Finansų technologijų įmonė „FinTech Group“ sudarė partnerystės sutartį su pradedančiąsias įmones konsultuojančia bendrove „Rocket Internet“. skaityti »

„Mastercard“ augina pelną

Bendrovės „Mastercard“ grynasis pelnas išaugo beveik 7 proc. ir sudarė 983 mln. dolerių. skaityti »

Šiaulių banko grupė pirmąjį metų pusmetį pagerino veiklos rezultatus

Šiaulių banko grupė pirmąjį metų pusmetį uždirbo 26,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 73 proc. geresnis rezultatas nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, kai uždirbta 15,2 mln. eurų. skaityti »

Dar viena šalis artėja prie bekontakčių mokėjimų

Airija – būtent čia bekontakčių mokėjimai sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) visų atliekamų finansinių operacijų. skaityti »

Britai mokėjimo programėlėmis naudojasi 7 kartus per minutę

Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais mokėjimų, atliekamų naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, apimtys išaugo 54 proc. ir siekė 347 mln. svarų sterlingų. skaityti »

Brangiausiame pasaulio banke dirbs robotai

2017 m. pradžioje brangiausias pasaulio bankas „Wells Fargo & Co.“ numato klientų konsultavimui pradėti naudoti robotus. skaityti »

Per pirmąjį pusmetį „Danske Bank“ Lietuvoje uždirbo 6,3 mln. Eur prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas per pirmąjį šių metų pusmetį iš pagrindinės veiklos (verslo ir privačios bankininkystės) uždirbo 6,3 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

Mokėjimo sistema „Apple Pay“ tapo prieinama prancūzams

Mokėjimo sistema „Apple Pay“ tapo prieinama Prancūzijos gyventojams. skaityti »

Naujas įmokų surinkimo standartas atveria galimybes įmonėms efektyviau surinkti mokėjimus

Mokėjimo paslaugų teikėjai ir įmonės, surenkančios lėšas pagal specialias įmokų formas internetinėje bankininkystėje, galės efektyviau veikti pasinaudoję nauju įmokų surinkimo standartu, kurį paskelbė Lietuvos standartizacijos departamentas. skaityti »

„Mastercard“ keičia logotipą

Tarptautinė mokėjimo sistemų bendrovė „Mastercard“ po 20 metų pakeitė savo logotipą. skaityti »