Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Publikuota: 2014 m. sausio 17 d. penktadienis

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Sausio 15 d. išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.  

Palyginimui, Latvija išplatino 2021 m. sausio 21 d. išpirkimo euroobligacijų emisiją, kurios dydis buvo 1 mlrd. eurų, pajamingumas platinimo metu siekė 2,82 proc., o atitinkamai rizikos priedas sudarė 1,20 proc. punkto. Paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą. Latvijos investuotojams pasiūlytas pajamingumas emisijos išleidimo metu atrodė kiek didokas, žiūrint į trumpesnes Latvijos emisijas. Pavyzdžiui, 2018 m. išpirkimo Latvijos euroobligacijų rizikos priedas rinkoje šiuo metu sudaro vos 0,45 proc. Tai patvirtino šiandienos rinkos veiksmai – ką tik Latvijos išplatintos emisijos pajamingumas nukrito iki maždaug 2,60 proc., taigi, atitinkamai rizikos priedas susitraukė iki maždaug 1,00 proc.  

Investuotojų susidomėjimas reikšmingas  

Šiame kontekste vakar Lietuvos išplatintą emisiją galima vertinti teigiamai – emisijos išleidimo palūkanos yra santykinai žemos, o investuotojų susidomėjimas buvo reikšmingas. Nors rinkų dalyviai nuspėjo, kad šių metų pradžioje Lietuva išeis į tarptautines rinkas su obligacijų emisija, reikia pripažinti, kad laikas buvo pasirinktas sėkmingai. Pastaruosius mėnesius rinkoje tęsėsi bendras besivystančių šalių obligacijų palūkanų mažėjimas, rodantis, kad investuotojai noriai grįžta į šias rinkas ir tiek didina rizikos apetitą, tiek ir besivystančių ekonomikų riziką vertina kaip mažėjančią. Tokioje aplinkoje nei Latvija, nei Lietuva nepatyrė rizikos priedo spaudimo, t.y. nebuvo priverstos kelti palūkanų, kad sėkmingai išplatintų emisiją. Tiesa, manome, kad vis dėlto Latvija kiek permokėjo.  

Palankus veiksnys – artėjantis euras  

Antras palankus veiksnys ir atitinkamai antras obligacijų palūkanų komponentas buvo santykinai žemos ilgalaikės palūkanų normos pinigų rinkoje (kalbame apie palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanas, kurios yra laikomos baze, skaičiuojant obligacijų pajamingumą). Dėl neegzistuojančių euro palūkanų kilimo lūkesčių euro pinigų palūkanos laikosi labai žemai jau ilgą laiką, o pastaruoju metu dėl prastų kai kurių makroekonominių duomenų jos šiek tiek krito. Iš tiesų paminėtą palankią išorinę aplinką papildė euro narystės siekis, kurį Lietuva deklaruoja ir kurį Latvija šių metų pradžioje sėkmingai įgyvendino. Euras yra itin svarbus aspektas, kalbant apie investuotojų požiūrį į šalį ir jų prašomą grąžą už šaliai skolinamas lėšas. Kuo arčiau euro Lietuva bus, tuo palankesnė aplinka bus skolintis tarptautinėse rinkose. Manome, kad šiais metais sulauksime dar vienos emisijos tarptautinėse rinkose. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokio termino ji bus, nes tai priklauso nuo Finansų ministerijos projekcijų skolos aptarnavimo apimčių ir terminų atžvilgiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Būtiniausių mokėjimo paslaugų įkainiai bus apriboti jau kitų metų pradžioje

Pakeistos Mokėjimų įstatymo nuostatos įpareigoja bankus ir kredito unijas jau kitų metų vasarį gyventojams pasiūlyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą su būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis. skaityti »

Bankas persikrausto į telefoną

DNB banko atlikta apklausa parodė, kad naudotojai vis labiau linkę banką nešiotis savo kišenėje – beveik 60 proc. respondentų norėtų viena jų telefone esančia programėle valdyti visas savo sąskaitas skirtinguose bankuose. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės Lietuvoje 2016 metų pirmo pusmečio veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per 2016 metų pirmą pusmetį AB SEB bankas uždirbo 45,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 43,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Didinamas dėmesys naujoms finansinėms technologijoms ir „Fintech“ sektoriaus plėtrai Lietuvoje

Sparti finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus plėtra pasaulyje lemia poreikį efektyviau išnaudoti šioje srityje turimą Lietuvos potencialą. skaityti »

Nuo kriauklyčių iki virtualių pinigų

Per 8 000 metų atsiskaitymo tarp žmonių būdai labai keitėsi. Kaip atsiskaitysime ateityje? skaityti »

Japonijoje bandomi atsiskaitymai pagal veido atpažinimą

Bendrovė NEC Japonijoje pradėjo mokėjimo sistemos pagal pirkėjo nustatymą iš veido bandymus. skaityti »

Tarptautinis žurnalas „Euromoney“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Pasaulio kapitalo ir finansų rinkas analizuojantis leidinys „Euromoney“ SEB banką vėl pripažino geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

„Euromoney“ banko „Citadele“ pokyčius pripažino geriausiais Vidurio ir Rytų Europos bankininkystės sektoriuje

Remdamasis 2016 m. tyrimo „Euromoney Awards of Excellence“ rezultatais, prestižinis žurnalas „Euromoney“ „Citadele“ banko pokyčius pripažino „Geriausia Vidurio ir Rytų Europos banko transformacija“ (angl. Central and Eastern Europe’s Best Bank Transformation). skaityti »

Vasaros olimpinėse žaidynėse – bekontakčiai „Swatch“ laikrodžiai

Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ išleido išmanųjį laikrodį su NFC lustu „Swatch Bellamy“. skaityti »

Singapūro gyventojai pinigus perves naudodamiesi socialiniais tinklais

Singapūro bankai nusprendė pasiūlyti savo klientams galimybę susieti socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras su banko sąskaita. skaityti »