Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Publikuota: 2014 m. sausio 17 d. penktadienis

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Sausio 15 d. išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.  

Palyginimui, Latvija išplatino 2021 m. sausio 21 d. išpirkimo euroobligacijų emisiją, kurios dydis buvo 1 mlrd. eurų, pajamingumas platinimo metu siekė 2,82 proc., o atitinkamai rizikos priedas sudarė 1,20 proc. punkto. Paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą. Latvijos investuotojams pasiūlytas pajamingumas emisijos išleidimo metu atrodė kiek didokas, žiūrint į trumpesnes Latvijos emisijas. Pavyzdžiui, 2018 m. išpirkimo Latvijos euroobligacijų rizikos priedas rinkoje šiuo metu sudaro vos 0,45 proc. Tai patvirtino šiandienos rinkos veiksmai – ką tik Latvijos išplatintos emisijos pajamingumas nukrito iki maždaug 2,60 proc., taigi, atitinkamai rizikos priedas susitraukė iki maždaug 1,00 proc.  

Investuotojų susidomėjimas reikšmingas  

Šiame kontekste vakar Lietuvos išplatintą emisiją galima vertinti teigiamai – emisijos išleidimo palūkanos yra santykinai žemos, o investuotojų susidomėjimas buvo reikšmingas. Nors rinkų dalyviai nuspėjo, kad šių metų pradžioje Lietuva išeis į tarptautines rinkas su obligacijų emisija, reikia pripažinti, kad laikas buvo pasirinktas sėkmingai. Pastaruosius mėnesius rinkoje tęsėsi bendras besivystančių šalių obligacijų palūkanų mažėjimas, rodantis, kad investuotojai noriai grįžta į šias rinkas ir tiek didina rizikos apetitą, tiek ir besivystančių ekonomikų riziką vertina kaip mažėjančią. Tokioje aplinkoje nei Latvija, nei Lietuva nepatyrė rizikos priedo spaudimo, t.y. nebuvo priverstos kelti palūkanų, kad sėkmingai išplatintų emisiją. Tiesa, manome, kad vis dėlto Latvija kiek permokėjo.  

Palankus veiksnys – artėjantis euras  

Antras palankus veiksnys ir atitinkamai antras obligacijų palūkanų komponentas buvo santykinai žemos ilgalaikės palūkanų normos pinigų rinkoje (kalbame apie palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanas, kurios yra laikomos baze, skaičiuojant obligacijų pajamingumą). Dėl neegzistuojančių euro palūkanų kilimo lūkesčių euro pinigų palūkanos laikosi labai žemai jau ilgą laiką, o pastaruoju metu dėl prastų kai kurių makroekonominių duomenų jos šiek tiek krito. Iš tiesų paminėtą palankią išorinę aplinką papildė euro narystės siekis, kurį Lietuva deklaruoja ir kurį Latvija šių metų pradžioje sėkmingai įgyvendino. Euras yra itin svarbus aspektas, kalbant apie investuotojų požiūrį į šalį ir jų prašomą grąžą už šaliai skolinamas lėšas. Kuo arčiau euro Lietuva bus, tuo palankesnė aplinka bus skolintis tarptautinėse rinkose. Manome, kad šiais metais sulauksime dar vienos emisijos tarptautinėse rinkose. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokio termino ji bus, nes tai priklauso nuo Finansų ministerijos projekcijų skolos aptarnavimo apimčių ir terminų atžvilgiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pasaulyje sparčiai populiarėja mobilioji bankininkystė

Mobiliosios bankininkystės naudotojų pasaulyje vis daugėja. Beveik pusė išmaniųjų telefonų turėtojų per mobiliuosius įrenginius tvarko savo finansus. skaityti »

Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrole keisis tarnautojais

Kad įgytų daugiau profesinių žinių ir keistųsi gerąja patirtimi, Lietuvos banko atstovai galės laikinai palikti įprastas darbo vietas ir vykti į Konkurencijos tarybą ar Valstybės kontrolę, o šių institucijų deleguoti tarnautojai tuo tikslu bus priimami stažuotis centriniame banke. skaityti »

Lietuvos bankas didina grynųjų pinigų pasiūlos sistemos efektyvumą

2016 m. liepos 1 d. Lietuvos banke pradėjo veikti Grynųjų pinigų departamentas vietoje buvusios Grynųjų pinigų tarnybos. skaityti »

Seimas priėmė Mokėjimų įstatymą dėl bankų mokėjimų paslaugų įkainių

Seimas priėmė naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą, į nacionalinę teisę perkeldamas Mokėjimų sąskaitų direktyvą, reglamentą dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir reglamentą. skaityti »

„Wincor Nixdorf“ ir „Aisino“ tieks IT sprendimus Kinijos bankams ir mažmenininkams

Kinijos bendrovė „Aisino Corporation“, kurios specializacija – išmanieji IT apsaugos sprendimai, kartu su pasauline bankinės įrangos gamybos lydere Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ tieks IT sprendimus Kinijos bankiniam ir mažmeninės prekybos sektoriams. skaityti »

Bekontakčius mokėjimus jau galima atlikti ir per „Windows 10“

„Microsoft“ įgyvendino bekontakčių atsiskaitymų galimybę per mobiliuosius telefonus su operacine sistema „Windows 10“. skaityti »

Mokėjimų rinkos plėtros siekis: momentiniai mokėjimai, daugiau konkurencijos ir didesnis vartotojų įsitraukimas

Jau per artimiausius ketverius metus Lietuvos gyventojams turėtų būti prieinami ir plačiai naudojami nauji bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai. skaityti »

Ateities bankai naudosis dirbtinio intelekto technologijomis

Prognozuojama, kad ateities bankai, naudodamiesi dirbtinio intelekto technologijomis, teiks vienos rūšies paslaugas. skaityti »

Eurų banknotais papildytos Lietuvos banko pinigų saugyklos

Birželio 22 dieną oro keliu iš Vakarų Europos į Vilniaus oro uostą atgabenta Lietuvos bankui skirtų eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai pasiekė centrinio banko saugyklas. skaityti »

ECOFIN posėdyje – kova su mokesčių vengimu ir diskusija apie Bankų sąjungos ateitį

Birželio 20 d. Liuksemburge Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) sieks politinio sutarimo dėl kovos su mokesčių vengimu priemonių ir aptars tolesnį Bankų sąjungos vystymą. skaityti »