Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Publikuota: 2014 m. sausio 17 d. penktadienis

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Sausio 15 d. išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.  

Palyginimui, Latvija išplatino 2021 m. sausio 21 d. išpirkimo euroobligacijų emisiją, kurios dydis buvo 1 mlrd. eurų, pajamingumas platinimo metu siekė 2,82 proc., o atitinkamai rizikos priedas sudarė 1,20 proc. punkto. Paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą. Latvijos investuotojams pasiūlytas pajamingumas emisijos išleidimo metu atrodė kiek didokas, žiūrint į trumpesnes Latvijos emisijas. Pavyzdžiui, 2018 m. išpirkimo Latvijos euroobligacijų rizikos priedas rinkoje šiuo metu sudaro vos 0,45 proc. Tai patvirtino šiandienos rinkos veiksmai – ką tik Latvijos išplatintos emisijos pajamingumas nukrito iki maždaug 2,60 proc., taigi, atitinkamai rizikos priedas susitraukė iki maždaug 1,00 proc.  

Investuotojų susidomėjimas reikšmingas  

Šiame kontekste vakar Lietuvos išplatintą emisiją galima vertinti teigiamai – emisijos išleidimo palūkanos yra santykinai žemos, o investuotojų susidomėjimas buvo reikšmingas. Nors rinkų dalyviai nuspėjo, kad šių metų pradžioje Lietuva išeis į tarptautines rinkas su obligacijų emisija, reikia pripažinti, kad laikas buvo pasirinktas sėkmingai. Pastaruosius mėnesius rinkoje tęsėsi bendras besivystančių šalių obligacijų palūkanų mažėjimas, rodantis, kad investuotojai noriai grįžta į šias rinkas ir tiek didina rizikos apetitą, tiek ir besivystančių ekonomikų riziką vertina kaip mažėjančią. Tokioje aplinkoje nei Latvija, nei Lietuva nepatyrė rizikos priedo spaudimo, t.y. nebuvo priverstos kelti palūkanų, kad sėkmingai išplatintų emisiją. Tiesa, manome, kad vis dėlto Latvija kiek permokėjo.  

Palankus veiksnys – artėjantis euras  

Antras palankus veiksnys ir atitinkamai antras obligacijų palūkanų komponentas buvo santykinai žemos ilgalaikės palūkanų normos pinigų rinkoje (kalbame apie palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanas, kurios yra laikomos baze, skaičiuojant obligacijų pajamingumą). Dėl neegzistuojančių euro palūkanų kilimo lūkesčių euro pinigų palūkanos laikosi labai žemai jau ilgą laiką, o pastaruoju metu dėl prastų kai kurių makroekonominių duomenų jos šiek tiek krito. Iš tiesų paminėtą palankią išorinę aplinką papildė euro narystės siekis, kurį Lietuva deklaruoja ir kurį Latvija šių metų pradžioje sėkmingai įgyvendino. Euras yra itin svarbus aspektas, kalbant apie investuotojų požiūrį į šalį ir jų prašomą grąžą už šaliai skolinamas lėšas. Kuo arčiau euro Lietuva bus, tuo palankesnė aplinka bus skolintis tarptautinėse rinkose. Manome, kad šiais metais sulauksime dar vienos emisijos tarptautinėse rinkose. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokio termino ji bus, nes tai priklauso nuo Finansų ministerijos projekcijų skolos aptarnavimo apimčių ir terminų atžvilgiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

SEB: skaitmenizacijos nauda verslui – greitis ir paprastumas

Lietuvos, Latvijos ir Estijos didžiosios įmonės pripažįsta, kad skaitmenizacija šiandien yra labai svarbi sėkmingai verslo plėtrai. skaityti »

Kinai diegia naują veidų atpažinimo technologiją

Kinijos kompanija PING AN diegia naują veidų atpažinimo technologiją. Ji bus naudojama kapitalo valdymo sistemoje ir prisidės prie greičiausios Kinijoje virtualios kreditų išdavimo platformos kūrimo. skaityti »

Italija kuria bankų gelbėjimo fondą

Silpnesni Italijos bankai, draudikai ir aktyvus valdančios kompanijos susitarė su šalies valdžia dėl 5mlrd. eurų gelbėjimo fondo. skaityti »

Zambijos valiuta – vertingiausia pasaulyje?

Per pirmuosius 2016 m. mėnesius Zambijos valiuta sugebėjo šoktelti taip, kad savo verte aplenkė net auksą ir sidabrą. skaityti »

„Citadele“ bankas pirmasis Baltijos šalyse įdiegė internetinę tiesioginio pokalbio programą

„Citadele“ bankas Lietuvoje pradėjo naudoti internetinę tiesioginio pokalbio programą (angl. Live Chat). Tai pirmas kartas Baltijos šalyse, kuomet ši technologija pritaikoma bankiniame sektoriuje. skaityti »

Europos parlamente – konferencija apie virtualiąsias valiutas

Europos parlamente organizuojamas keturių dienų konferencija virtualiųjų valiutų ir „Blockchain“ technologijų klausimais. Informacinio apžvalginio pobūdžio renginys, visų pirma, skirtas deputatams. skaityti »

Pradėjo veikti Lietuvos banko paskyra „Facebook'e“

Lietuvos bankas jau turi oficialią paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ skaityti »

Didžiojoje Britanijoje – nauja paslauga „PayPal Credit“

Mokėjimo kompanija „PayPal“ Didžiojoje Britanijoje pristatė naują paslaugą „PayPal Credit“. Ji leis naudotojams pasiskolinti iki 150 svarų sterlingų be jokių palūkanų pirmus keturis mėnesius. skaityti »

Bankai su klientais ketina bendrauti per „Facebook Messenger“

„Bank of America“ – vienas iš pirmųjų bankų, pareiškusių apie komunikacijos platformos „Facebook Messenger“ panaudojimą bendraujant su klientais. skaityti »

Bankai turi būti pasiruošę technologijų plėtros pokyčiams

„Šiandienėje bankininkystėje svarbu turėti finansinių išteklių ir būti pasiruošusiems technologijų plėtros pokyčiams“, – sakė SEB grupės prezidentė Annika Falkengren Taline vykusiame renginyje „Baltic Business Summit 2016“, skirtame Baltijos šalių didelėms įmonėms. skaityti »