Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

Publikuota: 2017 m. sausio 2 d. pirmadienis

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. Kolekcinės monetos iš tauriųjų metalų įamžins signatarus, Lietuvos diplomatiją, ginkluotąsias pajėgas ir sukarintas struktūras (kariuomenę, šaulius, savanorius, skautus ir kt.) bei valstybės teisės sistemą. Tai numatyta Lietuvos banko valdybos patvirtintame Kolekcinių eurų monetų ir proginių su Lietuvos nacionaline puse eurų monetų išleidimo 2018–2019 metais plane.

„Kadangi 2018 m. savo valstybės atkūrimo šimtmetį minės ir mūsų kaimynės, ketiname šiai sukakčiai skirtą 2 eurų proginę monetą išleisti kartu su Latvija ir Estija, ir visų jų nacionalinės pusės (averso) dizainas bus toks pats. Išrinkti geriausią tos monetos dizainą balsuojant bus kviečiami visų trijų valstybių gyventojai. Tai būtų pirmoji moneta, kartu išleista trijų Baltijos šalių centrinių bankų. Monetų leidyboje bus daugiau naujovių – ketiname kartą per metus išleisti monetą, kurios temą išrinks visuomenė“, – sakė Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius, Monetų kūrimo komisijos pirmininkas.

Sudarant naują dvejų metų kolekcinių ir proginių monetų leidybos programą, laikytasi Lietuvos monetų kaldinimo tradicijų ir gerosios tarptautinės praktikos, išnagrinėti įvairių institucijų bei privačių asmenų pasiūlymai, kurių Lietuvos banke buvo gauta daugiau kaip šimtas.

2 eurų proginėms monetoms numatytos į UNESCO sudarytą Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos temos: 2018 m. monetai – Dainų ir šokių šventė, 2019 m. monetai – sutartinės, lietuvių daugiabalsės dainos.

2018 metais taip pat planuojama išleisti penkias kolekcines monetas, viena iš jų, tęsiant aukso monetų seriją ,,Lietuvos mokslas“, bus skirta technologijos mokslams. Joninėms (Rasos šventei) skirtas monetas (serija ,,Tradicinės lietuvių šventės“), be tauriųjų metalų, numatoma kaldinti ir iš spalvotųjų metalų lydinių. Sidabro moneta bus skirta iškiliam asmeniui – filosofui, rašytojui, publicistui, kultūros veikėjui Vilhelmui Storostai-Vydūnui, būtent jo 150-osioms gimimo metinėms. Vienos monetos temą išrinks visuomenė.

2019 m. numatoma išleisti dvi sidabro monetas, skirtas mūsų istorijos reikšmingoms temoms: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui, kuriuo siekta atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, bei Lietuvos ir Voluinės sutarties 800-mečiui – besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatiniam aktui, t. y. pirmajai lietuvių užsienio politikos sutarčiai ir svarbiam istorijos šaltiniui.

2019 m. kolekcininkus taip pat nudžiugins Šiaulių miestą įamžinsianti moneta, ji pratęs seriją „Lietuvos miestai“, kuriai priklausančios  monetos iš vario ir nikelio lydinio, skirtos Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai, išleistos jau anksčiau. Sidabro moneta bus skirta Sapiegų rūmams ir pratęs rūmų stiliams skiriamą seriją „Lietuvos rūmai ir dvarai“. Monetas Užgavėnėms (serija ,,Tradicinės lietuvių šventės“), stintų žvejybai viliojant (serija ,,Lietuvos gamta“), kaip ir kitas šių serijų monetas, be tauriųjų metalų, numatoma kaldinti ir iš spalvotųjų metalų lydinių. Viena moneta bus išleista visuomenės pasiūlyta tema.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »