Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai, tačiau nuo jos tik šiek tiek atsilieka nerimas dėl galimo staigaus rizikos priedų padidėjimo finansų rinkose, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa. Tai jau antra iš eilės apklausa per metus, atskleidžianti, kad finansų įstaigos nuogąstauja ir dėl pavojaus, susijusio su netvarios nekilnojamojo turto rinkos raidos rizika.

„Nors mažos palūkanos padeda euro zonos ir Lietuvos ekonomikai, jų galimą neigiamą poveikį pelningumui bankai ir draudimo bendrovės laiko labai svarbia savo veiklos rizika. Vis dėlto šios rizikos pasireiškimo tikimybė ir galimas neigiamas poveikis, respondentų vertinimu, per pusmetį sumažėjo. Tačiau padidėjo galimo staigaus rizikos priedų išaugimo svarba – ypač ją pabrėžė investicijų valdymo, finansų maklerio įmonės ir išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovės. Kitaip tariant, didėja finansų rinkos dalyvių nerimas, kad staigūs vertybinių popierių pajamingumo šuoliai, pasikeitęs rizikos vertinimas ir jos suvokimas gali turėti neigiamų sisteminių pasekmių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Respondentų vertinimu, toliau didėja galimas neigiamas disbalansų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje poveikis, nors tokių disbalansų tikimybė nurodoma kaip santykinai nedidelė, t. y. NT rinka šiuo metu nelaikoma perkaitusia. Lietuvos bankas atidžiai stebi jos pokyčius ir prireikus naudos turimas makroprudencinės politikos priemones, mažinančias NT kainų burbulų tikimybę bei galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.

Naujausia apklausa taip pat rodo, kad tarp trijų labiausiai tikėtinų rizikų šalies finansų sistemai yra kibernetinių nusikaltimų rizika, o didžiausią jos pasireiškimo tikimybę nurodo bankai. Tiesa, šios rizikos galimas neigiamas poveikis vertintas kaip santykinai nedidelis.

Daugiau nei trečdalis apklaustų finansų įstaigų atstovų išsakė nuomonę, kad didelį neigiamą poveikį šalies finansų sistemai galinčio turėti įvykio tikimybė per pusmetį padidėjo. Kaip labiausiai tikėtiną didelio poveikio įvykį finansų įstaigos dažniausiai įvardijo JAV politinės krypties pasikeitimą po prezidento rinkimų, geopolitinės įtampos pasaulyje išaugimą, mūsų šalies ūkio augimo sulėtėjimą ir reformas Lietuvoje, jei jos būtų netinkamai vykdomos.