Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Publikuota: 2016 m. gruodžio 30 d. penktadienis

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai, tačiau nuo jos tik šiek tiek atsilieka nerimas dėl galimo staigaus rizikos priedų padidėjimo finansų rinkose, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa. Tai jau antra iš eilės apklausa per metus, atskleidžianti, kad finansų įstaigos nuogąstauja ir dėl pavojaus, susijusio su netvarios nekilnojamojo turto rinkos raidos rizika.

„Nors mažos palūkanos padeda euro zonos ir Lietuvos ekonomikai, jų galimą neigiamą poveikį pelningumui bankai ir draudimo bendrovės laiko labai svarbia savo veiklos rizika. Vis dėlto šios rizikos pasireiškimo tikimybė ir galimas neigiamas poveikis, respondentų vertinimu, per pusmetį sumažėjo. Tačiau padidėjo galimo staigaus rizikos priedų išaugimo svarba – ypač ją pabrėžė investicijų valdymo, finansų maklerio įmonės ir išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovės. Kitaip tariant, didėja finansų rinkos dalyvių nerimas, kad staigūs vertybinių popierių pajamingumo šuoliai, pasikeitęs rizikos vertinimas ir jos suvokimas gali turėti neigiamų sisteminių pasekmių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Respondentų vertinimu, toliau didėja galimas neigiamas disbalansų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje poveikis, nors tokių disbalansų tikimybė nurodoma kaip santykinai nedidelė, t. y. NT rinka šiuo metu nelaikoma perkaitusia. Lietuvos bankas atidžiai stebi jos pokyčius ir prireikus naudos turimas makroprudencinės politikos priemones, mažinančias NT kainų burbulų tikimybę bei galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.

Naujausia apklausa taip pat rodo, kad tarp trijų labiausiai tikėtinų rizikų šalies finansų sistemai yra kibernetinių nusikaltimų rizika, o didžiausią jos pasireiškimo tikimybę nurodo bankai. Tiesa, šios rizikos galimas neigiamas poveikis vertintas kaip santykinai nedidelis.

Daugiau nei trečdalis apklaustų finansų įstaigų atstovų išsakė nuomonę, kad didelį neigiamą poveikį šalies finansų sistemai galinčio turėti įvykio tikimybė per pusmetį padidėjo. Kaip labiausiai tikėtiną didelio poveikio įvykį finansų įstaigos dažniausiai įvardijo JAV politinės krypties pasikeitimą po prezidento rinkimų, geopolitinės įtampos pasaulyje išaugimą, mūsų šalies ūkio augimo sulėtėjimą ir reformas Lietuvoje, jei jos būtų netinkamai vykdomos.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »