Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Publikuota: 2016 m. gruodžio 30 d. penktadienis

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai, tačiau nuo jos tik šiek tiek atsilieka nerimas dėl galimo staigaus rizikos priedų padidėjimo finansų rinkose, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa. Tai jau antra iš eilės apklausa per metus, atskleidžianti, kad finansų įstaigos nuogąstauja ir dėl pavojaus, susijusio su netvarios nekilnojamojo turto rinkos raidos rizika.

„Nors mažos palūkanos padeda euro zonos ir Lietuvos ekonomikai, jų galimą neigiamą poveikį pelningumui bankai ir draudimo bendrovės laiko labai svarbia savo veiklos rizika. Vis dėlto šios rizikos pasireiškimo tikimybė ir galimas neigiamas poveikis, respondentų vertinimu, per pusmetį sumažėjo. Tačiau padidėjo galimo staigaus rizikos priedų išaugimo svarba – ypač ją pabrėžė investicijų valdymo, finansų maklerio įmonės ir išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovės. Kitaip tariant, didėja finansų rinkos dalyvių nerimas, kad staigūs vertybinių popierių pajamingumo šuoliai, pasikeitęs rizikos vertinimas ir jos suvokimas gali turėti neigiamų sisteminių pasekmių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Respondentų vertinimu, toliau didėja galimas neigiamas disbalansų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje poveikis, nors tokių disbalansų tikimybė nurodoma kaip santykinai nedidelė, t. y. NT rinka šiuo metu nelaikoma perkaitusia. Lietuvos bankas atidžiai stebi jos pokyčius ir prireikus naudos turimas makroprudencinės politikos priemones, mažinančias NT kainų burbulų tikimybę bei galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.

Naujausia apklausa taip pat rodo, kad tarp trijų labiausiai tikėtinų rizikų šalies finansų sistemai yra kibernetinių nusikaltimų rizika, o didžiausią jos pasireiškimo tikimybę nurodo bankai. Tiesa, šios rizikos galimas neigiamas poveikis vertintas kaip santykinai nedidelis.

Daugiau nei trečdalis apklaustų finansų įstaigų atstovų išsakė nuomonę, kad didelį neigiamą poveikį šalies finansų sistemai galinčio turėti įvykio tikimybė per pusmetį padidėjo. Kaip labiausiai tikėtiną didelio poveikio įvykį finansų įstaigos dažniausiai įvardijo JAV politinės krypties pasikeitimą po prezidento rinkimų, geopolitinės įtampos pasaulyje išaugimą, mūsų šalies ūkio augimo sulėtėjimą ir reformas Lietuvoje, jei jos būtų netinkamai vykdomos.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų apklausa: paskolų portfelis toliau augs, bet lėčiau, nei anksčiau

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. skaityti »

Jau greitai finansiniais klausimais konsultuos robotai

Skaitmeniniame amžiuje daiktų internetas suteikia mums galimybę paprasčiau gauti didelius duomenų kiekius. Ateityje tai padės kontroliuoti ir prognozuoti sudėtingus procesus ir jų pasekmes. skaityti »

Lietuvos banke lankysis euro zonos bankų pertvarkymo institucijos vadovė Elkė Kionig

Lapkričio 3–4 d. Lietuvos banke lankysis probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elkė Kionig (Elke König). skaityti »

TVF pristatyme – apie viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumą

Lapkričio 2-ąją Vilniuje, Lietuvos banke, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskelbs naujausią Lietuvos ir kitų aplinkinių šalių ūkio raidos apžvalgą. skaityti »

Negalintiems suvaldyti noro skolintis – nemokama apsauga

Lietuvos bankas nuo lapkričio 1 d. teiks naują paslaugą „Stop vartojimo kreditams“, galinčią padėti apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi. skaityti »

Nustatyta maksimali būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. skaityti »

Trečiąjį metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje pelnas siekė 8,2 mln. eurų prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank” A/S Lietuvos filialas per devynis šių metų mėnesius iš pagrindinės veiklos uždirbo 8,2 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

DNB banko grupės Lietuvoje 2016 m. devynių mėnesių veiklos rezultatas

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje, atskaičius mokesčius, per 2016 m. pirmuosius devynis mėnesius uždirbo 20,6 mln. eurų grynojo pelno. skaityti »

UBS – geriausias privatus bankas pasaulyje

Kaip skelbia įtakingas finansų žurnalas „Global Finance“, geriausiu privačiu banku pasaulyje buvo pripažintas Šveicarijos bankas UBS. skaityti »

„Visa“ ir „Intel“ kuria saugų mokėjimo procesą daiktų internetui

Pasaulinės kompanijos „Visa“ ir „Intel“ šiuo metu kuria saugų mokėjimo procesą, kuris, pasitelkus į pagalbą šifravimą ir šiuolaikines autentifikavimo technologijas, galėtų būti vykdomas daiktų interneto platformoje. skaityti »