Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Publikuota: 2016 m. gruodžio 30 d. penktadienis

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai, tačiau nuo jos tik šiek tiek atsilieka nerimas dėl galimo staigaus rizikos priedų padidėjimo finansų rinkose, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa. Tai jau antra iš eilės apklausa per metus, atskleidžianti, kad finansų įstaigos nuogąstauja ir dėl pavojaus, susijusio su netvarios nekilnojamojo turto rinkos raidos rizika.

„Nors mažos palūkanos padeda euro zonos ir Lietuvos ekonomikai, jų galimą neigiamą poveikį pelningumui bankai ir draudimo bendrovės laiko labai svarbia savo veiklos rizika. Vis dėlto šios rizikos pasireiškimo tikimybė ir galimas neigiamas poveikis, respondentų vertinimu, per pusmetį sumažėjo. Tačiau padidėjo galimo staigaus rizikos priedų išaugimo svarba – ypač ją pabrėžė investicijų valdymo, finansų maklerio įmonės ir išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovės. Kitaip tariant, didėja finansų rinkos dalyvių nerimas, kad staigūs vertybinių popierių pajamingumo šuoliai, pasikeitęs rizikos vertinimas ir jos suvokimas gali turėti neigiamų sisteminių pasekmių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Respondentų vertinimu, toliau didėja galimas neigiamas disbalansų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje poveikis, nors tokių disbalansų tikimybė nurodoma kaip santykinai nedidelė, t. y. NT rinka šiuo metu nelaikoma perkaitusia. Lietuvos bankas atidžiai stebi jos pokyčius ir prireikus naudos turimas makroprudencinės politikos priemones, mažinančias NT kainų burbulų tikimybę bei galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.

Naujausia apklausa taip pat rodo, kad tarp trijų labiausiai tikėtinų rizikų šalies finansų sistemai yra kibernetinių nusikaltimų rizika, o didžiausią jos pasireiškimo tikimybę nurodo bankai. Tiesa, šios rizikos galimas neigiamas poveikis vertintas kaip santykinai nedidelis.

Daugiau nei trečdalis apklaustų finansų įstaigų atstovų išsakė nuomonę, kad didelį neigiamą poveikį šalies finansų sistemai galinčio turėti įvykio tikimybė per pusmetį padidėjo. Kaip labiausiai tikėtiną didelio poveikio įvykį finansų įstaigos dažniausiai įvardijo JAV politinės krypties pasikeitimą po prezidento rinkimų, geopolitinės įtampos pasaulyje išaugimą, mūsų šalies ūkio augimo sulėtėjimą ir reformas Lietuvoje, jei jos būtų netinkamai vykdomos.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »