Mobiliesiems mokėjimams – žalia šviesa?

Publikuota: 2012 m. balandžio 19 d. ketvirtadienis

Dauguma interneto naudotojų ir ekspertų teigia, jog grynieji pinigai ir mokėjimo kortelės ateityje taps atgyvena, mat jau šiandien visuomenė vis dažniau renkasi mobiliuosius mokėjimus. Du iš trijų (65 proc.) neseniai atliktos apklausos respondentai teigė, jog iki 2020 metų mobilieji mokėjimai taps kasdienybe. Ir visai nesvarbu, ar turimas omenyje sumokėjimas mobiliuoju telefonu už kavos puodelį ar automobilio stovėjimą.

Praėjusių metų gruodį „comScore“ pateiktoje ataskaitoje teigiama, jog net 38 proc. išmaniųjų telefonų savininkų jau šiandien už kai kurias prekes susimoka telefonu.

Harvardo universiteto profesorė ir viena iš minėtos apklausos dalyvių Susan Crawford teigia: „Nėra nieko keistesnio už pinigus. Faktas, kad mes, žmonės, spausdintus popieriukus iškeičiame į maistą ir vandenį, parodo, kaip mes net nesusimąstydami pasitikime kažkieno sugalvotomis taisyklėmis.“

Buvusi JAV prezidento Barako Obamos patarėja technologijų klausimais S. Crawford retoriškai klausia: „Tai kodėl gi mums nežengus kito žingsnio? Žinoma, tai pavers pinigus dar abstraktesniu daiktu.“

Visgi trečdalis apklausos dalyvių manė priešingai ir sakė, jog netiki, kad technologiniai mokėjimai pakeis įprastus. Ir to priežastimi dauguma įvardijo saugumo stoką. „Šiuo metu egzistuojanti skaitmeninių mokėjimų sistema dar tikrai nėra pakankamai saugi. Čia dar reikia daug ką pakeisti“, – sako Peter J. McCann, „FutureWei Technologies“ vyriausiasis inžinierius.

Mobiliųjų mokėjimų šalininkai sako, jog tokios kalbos nepagrįstos ir teigia, jog dabartiniai daugumai įprasti mokėjimai nėra nė kiek saugesni. „Tai labai panaši technologija kaip kreditinių kortelių. Ji nei blogesnė, nei geresnė“, – teigė Mung-Ki Woo, „MasterCard Worldwide“ atstovas.

Beje, apklausos dalyviai, kurie mobiliesiems mokėjimams „piešė“ šviesią ateitį, akcentavo šios technologijos privatumą, patogumą ir saugumą.

 

Šaltinis: CNN
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »