Nukaldinti lietuviškų 2015 metų eurų monetų etalonai

Publikuota: 2014 m. balandžio 16 d. trečiadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2015 metų laidos lietuviškų eurų monetų etalonus, pagal kuriuos bus gaminamos lietuviškos apyvartinės eurų monetos.

„Euras Lietuvoje įgauna realų fizinį pavidalą – lietuviškos monetos su 2015 metų data jau egzistuoja ne tik popieriuje, bet yra nukaldintos ir iš metalo. Apyvartinių eurų monetų etalonai – tai aukštos kokybės monetų pavyzdžiai, jiems turės prilygti Lietuvos gyventojų piniginėse žvangėsiančios monetos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, masiškai lietuviškas eurų monetas planuojama kaldinti vasaros pabaigoje, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje. Iki tol gali būti nukaldinti nedideli kiekiai bandomųjų monetų, siekiant ištestuoti monetų ruošinius, kaldinimo įrankius ir monetų matavimo-kontrolės įrangą. Bendras Lietuvos eurų monetų poreikis – 370 mln. vienetų.

Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tris skirtingus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo simbolis Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, „2015“ ir 12 žvaigždžių: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.

Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos iškaldinti žodžiai: LAISVĖ, VIENYBĖ, GEROVĖ.

Apyvartines eurų ir euro centų monetas su Vyčiu kaldins UAB „Lietuvos monetų kalykla“ Vilniuje. 1 ir 2 eurų monetos – dvispalvės, monetos bus kaldinamos iš spalvotųjų metalų lydinių; 10, 20 ir 50 euro centų monetos – iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio; 1, 2 ir 5 euro centų monetos – iš variu dengto plieno.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Pagal apklausas Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina beveik 70 % gyventojų.

Lietuva siekia įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »