Nukaldinti lietuviškų 2015 metų eurų monetų etalonai

Publikuota: 2014 m. balandžio 16 d. trečiadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2015 metų laidos lietuviškų eurų monetų etalonus, pagal kuriuos bus gaminamos lietuviškos apyvartinės eurų monetos.

„Euras Lietuvoje įgauna realų fizinį pavidalą – lietuviškos monetos su 2015 metų data jau egzistuoja ne tik popieriuje, bet yra nukaldintos ir iš metalo. Apyvartinių eurų monetų etalonai – tai aukštos kokybės monetų pavyzdžiai, jiems turės prilygti Lietuvos gyventojų piniginėse žvangėsiančios monetos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, masiškai lietuviškas eurų monetas planuojama kaldinti vasaros pabaigoje, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje. Iki tol gali būti nukaldinti nedideli kiekiai bandomųjų monetų, siekiant ištestuoti monetų ruošinius, kaldinimo įrankius ir monetų matavimo-kontrolės įrangą. Bendras Lietuvos eurų monetų poreikis – 370 mln. vienetų.

Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tris skirtingus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo simbolis Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, „2015“ ir 12 žvaigždžių: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.

Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos iškaldinti žodžiai: LAISVĖ, VIENYBĖ, GEROVĖ.

Apyvartines eurų ir euro centų monetas su Vyčiu kaldins UAB „Lietuvos monetų kalykla“ Vilniuje. 1 ir 2 eurų monetos – dvispalvės, monetos bus kaldinamos iš spalvotųjų metalų lydinių; 10, 20 ir 50 euro centų monetos – iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio; 1, 2 ir 5 euro centų monetos – iš variu dengto plieno.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Pagal apklausas Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina beveik 70 % gyventojų.

Lietuva siekia įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »