Optimizuodamas veiklą Lietuvos bankas pagrindines funkcijas koncentruos specializuotose tarnybose, pertvarkys saugyklų tinklą

Publikuota: 2012 m. vasario 23 d. ketvirtadienis

Siekdamas didesnio veiklos efektyvumo mažesnėmis sąnaudomis, Lietuvos bankas imasi įgyvendinti struktūrines permainas. Įgyvendinant Lietuvos banko valdybos patvirtintą naujos struktūros koncepciją numatoma dar šiais metais pagrindinių funkcijų vykdymą sutelkti keturiose specializuotose tarnybose. Iki metų pabaigos ketinama pertvarkyti ir banko pinigų saugyklų tinklą.

„Tikrai turime rezervų ir galimybių aukščiau kilstelėti veiklos efektyvumo kartelę – tuo įsitikinome išanalizavę banko funkcijas, jo struktūrą ir sąnaudas, taip pat išnagrinėję kitų centrinių bankų patirtį“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, siekdamas optimizuoti veiklą, bankas ne tik griežčiau kontroliuoja būtinąsias išlaidas, bet ir ieško naujų struktūrinių sprendimų, leisiančių sumažinti veiklos sąnaudas. Todėl nuspręsta banko veiklą sukoncentruoti į kelis stambius organizacinius vienetus. Taip, pasak V. Vasiliausko, „bus ne tik išgryninta pagrindinė veikla, bet ir atsisakyta bankui nebūdingų funkcijų“.

Jungiant ir pertvarkant banko padalinius numatoma įsteigti Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Bankininkystės, Grynųjų pinigų tvarkymo tarnybas. Nuo šių metų pradžios jau veikia Priežiūros tarnyba. Pagalbinės funkcijos bus sutelktos Organizacijos tarnyboje ir keliuose savarankiškuose skyriuose.

Pasirinktas modelis padės sumažinti administracinį aparatą ir jam skiriamas išlaidas, mat pertvarkos metu mažės šiuo metu banke esančių įvairaus lygio vadovaujančių ir kitų pareigybių skaičius. Naujų ir pertvarkomų padalinių struktūra, darbuotojų skaičius paaiškės šių metų kovo–spalio mėn.

Pagal naujos struktūros koncepciją peržiūrima ir Lietuvos banko valdomų saugyklų geografija. Siekiant efektyvumo ir mažesnių sąnaudų, nuspręsta grynųjų pinigų tvarkymo funkciją koncentruoti dviejuose padaliniuose – Vilniaus ir Kauno, atsisakant Klaipėdos skyriaus.

Toks sprendimas priimtas optimizuojant geografiškai plačiai išdėstytą saugyklų tinklą. Dėl būtinybės jas aptarnauti per keliolika metų susidarė situacija, kad beveik kas antras Lietuvos banko darbuotojas atlieka grynųjų pinigų tvarkymo, jų apsaugos ir ūkinio aptarnavimo funkcijas. Klaipėdos skyrius apdoroja mažiausiai (17 %) viso šalies grynųjų pinigų srauto, čia veikia tik 1 iš 8 Lietuvos banko saugyklų. Analizė parodė, kad tik pusę pajėgumų panaudojančiai Klaipėdos saugyklai tenkantį grynųjų pinigų srautą nukreipus kitiems Lietuvos banko padaliniams, šie tą patį darbą atliktų nedidindami darbuotojų skaičiaus. Todėl toks žingsnis leis sutaupyti.

Klaipėdos skyriaus bendros išlaidos kasmet sudaro beveik 4 mln. Lt. Iš 44 skyriaus darbuotojų tik 11 darbuotojų, arba vos ketvirtadalis, atlieka pinigų tvarkymo darbus. Kiti trys ketvirtadaliai vykdo minėtas administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas.

Nutraukus skyriaus veiklą, Klaipėdos regiono gyventojai ir verslas nepatogumo dėl tokio sprendimo neturėtų pajusti. Proginių monetų platinimo ir banknotų priėmimo ekspertizei (o tokių atvejų yra labai nedaug) klausimas bus sprendžiamas ieškant efektyviausio ir vartotojams patogaus būdo.

Skyriaus veiklos nutraukimas įtakos turės Klaipėdos skyriaus paslaugomis besinaudojantiems komerciniams bankams ir jų samdomoms pinigų pervežimo bendrovėms. Tačiau uždarius saugyklą grynųjų pinigų tvarkymas Klaipėdos regione bus organizuotas taip pat, kaip ir kituose Lietuvos banko saugyklų neturinčiuose miestuose, tad minėti ūkio subjektai prie pasikeitusios situacijos turėtų prisitaikyti. Juolab kad tam pasiruošti bus pakankamai laiko. Klaipėdos skyriaus veiklą numatyta nutraukti iki šių metų pabaigos.

Klaipėdos padalinio turtą Lietuvos bankas perleis Valstybės turto fondui. Likutinė šio turto vertė – 18,6 mln. Lt.

Nutraukus Klaipėdos skyriaus veiklą, Lietuvos banko darbuotojų skaičius sumažės 5,5 %, panašia dalimi – ir visos operacines išlaidos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »