Optimizuodamas veiklą Lietuvos bankas pagrindines funkcijas koncentruos specializuotose tarnybose, pertvarkys saugyklų tinklą

Publikuota: 2012 m. vasario 23 d. ketvirtadienis

Siekdamas didesnio veiklos efektyvumo mažesnėmis sąnaudomis, Lietuvos bankas imasi įgyvendinti struktūrines permainas. Įgyvendinant Lietuvos banko valdybos patvirtintą naujos struktūros koncepciją numatoma dar šiais metais pagrindinių funkcijų vykdymą sutelkti keturiose specializuotose tarnybose. Iki metų pabaigos ketinama pertvarkyti ir banko pinigų saugyklų tinklą.

„Tikrai turime rezervų ir galimybių aukščiau kilstelėti veiklos efektyvumo kartelę – tuo įsitikinome išanalizavę banko funkcijas, jo struktūrą ir sąnaudas, taip pat išnagrinėję kitų centrinių bankų patirtį“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, siekdamas optimizuoti veiklą, bankas ne tik griežčiau kontroliuoja būtinąsias išlaidas, bet ir ieško naujų struktūrinių sprendimų, leisiančių sumažinti veiklos sąnaudas. Todėl nuspręsta banko veiklą sukoncentruoti į kelis stambius organizacinius vienetus. Taip, pasak V. Vasiliausko, „bus ne tik išgryninta pagrindinė veikla, bet ir atsisakyta bankui nebūdingų funkcijų“.

Jungiant ir pertvarkant banko padalinius numatoma įsteigti Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Bankininkystės, Grynųjų pinigų tvarkymo tarnybas. Nuo šių metų pradžios jau veikia Priežiūros tarnyba. Pagalbinės funkcijos bus sutelktos Organizacijos tarnyboje ir keliuose savarankiškuose skyriuose.

Pasirinktas modelis padės sumažinti administracinį aparatą ir jam skiriamas išlaidas, mat pertvarkos metu mažės šiuo metu banke esančių įvairaus lygio vadovaujančių ir kitų pareigybių skaičius. Naujų ir pertvarkomų padalinių struktūra, darbuotojų skaičius paaiškės šių metų kovo–spalio mėn.

Pagal naujos struktūros koncepciją peržiūrima ir Lietuvos banko valdomų saugyklų geografija. Siekiant efektyvumo ir mažesnių sąnaudų, nuspręsta grynųjų pinigų tvarkymo funkciją koncentruoti dviejuose padaliniuose – Vilniaus ir Kauno, atsisakant Klaipėdos skyriaus.

Toks sprendimas priimtas optimizuojant geografiškai plačiai išdėstytą saugyklų tinklą. Dėl būtinybės jas aptarnauti per keliolika metų susidarė situacija, kad beveik kas antras Lietuvos banko darbuotojas atlieka grynųjų pinigų tvarkymo, jų apsaugos ir ūkinio aptarnavimo funkcijas. Klaipėdos skyrius apdoroja mažiausiai (17 %) viso šalies grynųjų pinigų srauto, čia veikia tik 1 iš 8 Lietuvos banko saugyklų. Analizė parodė, kad tik pusę pajėgumų panaudojančiai Klaipėdos saugyklai tenkantį grynųjų pinigų srautą nukreipus kitiems Lietuvos banko padaliniams, šie tą patį darbą atliktų nedidindami darbuotojų skaičiaus. Todėl toks žingsnis leis sutaupyti.

Klaipėdos skyriaus bendros išlaidos kasmet sudaro beveik 4 mln. Lt. Iš 44 skyriaus darbuotojų tik 11 darbuotojų, arba vos ketvirtadalis, atlieka pinigų tvarkymo darbus. Kiti trys ketvirtadaliai vykdo minėtas administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas.

Nutraukus skyriaus veiklą, Klaipėdos regiono gyventojai ir verslas nepatogumo dėl tokio sprendimo neturėtų pajusti. Proginių monetų platinimo ir banknotų priėmimo ekspertizei (o tokių atvejų yra labai nedaug) klausimas bus sprendžiamas ieškant efektyviausio ir vartotojams patogaus būdo.

Skyriaus veiklos nutraukimas įtakos turės Klaipėdos skyriaus paslaugomis besinaudojantiems komerciniams bankams ir jų samdomoms pinigų pervežimo bendrovėms. Tačiau uždarius saugyklą grynųjų pinigų tvarkymas Klaipėdos regione bus organizuotas taip pat, kaip ir kituose Lietuvos banko saugyklų neturinčiuose miestuose, tad minėti ūkio subjektai prie pasikeitusios situacijos turėtų prisitaikyti. Juolab kad tam pasiruošti bus pakankamai laiko. Klaipėdos skyriaus veiklą numatyta nutraukti iki šių metų pabaigos.

Klaipėdos padalinio turtą Lietuvos bankas perleis Valstybės turto fondui. Likutinė šio turto vertė – 18,6 mln. Lt.

Nutraukus Klaipėdos skyriaus veiklą, Lietuvos banko darbuotojų skaičius sumažės 5,5 %, panašia dalimi – ir visos operacines išlaidos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »