Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Bankų apklausa: paskolų portfelis toliau augs, bet lėčiau, nei anksčiau

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. skaityti »

Jau greitai finansiniais klausimais konsultuos robotai

Skaitmeniniame amžiuje daiktų internetas suteikia mums galimybę paprasčiau gauti didelius duomenų kiekius. Ateityje tai padės kontroliuoti ir prognozuoti sudėtingus procesus ir jų pasekmes. skaityti »

Lietuvos banke lankysis euro zonos bankų pertvarkymo institucijos vadovė Elkė Kionig

Lapkričio 3–4 d. Lietuvos banke lankysis probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elkė Kionig (Elke König). skaityti »

TVF pristatyme – apie viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumą

Lapkričio 2-ąją Vilniuje, Lietuvos banke, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskelbs naujausią Lietuvos ir kitų aplinkinių šalių ūkio raidos apžvalgą. skaityti »

Negalintiems suvaldyti noro skolintis – nemokama apsauga

Lietuvos bankas nuo lapkričio 1 d. teiks naują paslaugą „Stop vartojimo kreditams“, galinčią padėti apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi. skaityti »

Nustatyta maksimali būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. skaityti »

Trečiąjį metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje pelnas siekė 8,2 mln. eurų prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank” A/S Lietuvos filialas per devynis šių metų mėnesius iš pagrindinės veiklos uždirbo 8,2 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

DNB banko grupės Lietuvoje 2016 m. devynių mėnesių veiklos rezultatas

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje, atskaičius mokesčius, per 2016 m. pirmuosius devynis mėnesius uždirbo 20,6 mln. eurų grynojo pelno. skaityti »

UBS – geriausias privatus bankas pasaulyje

Kaip skelbia įtakingas finansų žurnalas „Global Finance“, geriausiu privačiu banku pasaulyje buvo pripažintas Šveicarijos bankas UBS. skaityti »

„Visa“ ir „Intel“ kuria saugų mokėjimo procesą daiktų internetui

Pasaulinės kompanijos „Visa“ ir „Intel“ šiuo metu kuria saugų mokėjimo procesą, kuris, pasitelkus į pagalbą šifravimą ir šiuolaikines autentifikavimo technologijas, galėtų būti vykdomas daiktų interneto platformoje. skaityti »