Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Microsoft“ ir „Pay-Me“ išleido naują kortelių skaitytuvą

Naujasis „Pay-Me 2.0“ skaitytuvas jungiasi per „Bluetooth“ jungtį, todėl juo galima naudotis turint planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. skaityti »

Euro įvedimas paskatino gyventojus lėšas laikyti bankuose

Būsimas euro įvedimas Lietuvos gyventojus paskatino santaupas kaupti indėliuose, teigia didžiausio komercinio Lietuvos SEB banko šeimos finansų ekspertė. skaityti »

Bankai sėkmingai įveikė 2014 m. iššūkius

Šalies bankų sistemos turtas praėjusiais metais augo sparčiau, padidėjo būsto paskolų portfelis. Visus metus fiksuotas indėlių augimas itin paspartėjo metų pabaigoje, kai į bankus prieš euro įvedimą plūstelėjo grynieji pinigai. skaityti »

Daugėja mobiliųjų mokėjimų naudotojų

Mobiliųjų operatorių ir tiekėjų asociacija pristatė mobiliųjų mokėjimų ir elektroninės komercijos prognozę 2018-iesiems. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda kiekybiškai skatinti ekonomiką

Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 d. pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. skaityti »

Europos šalių bankų asociacijos pradeda naują iniciatyvą – Europos pinigų savaitę

Europos bankų federacija (EBF) siekdama didinti informacijos sklaidą apie finansinį raštingumą tarp moksleivių ir studentų šiais metais startuoja su nauja iniciatyva – Europos pinigų savaite, kuri vyks visoje Europoje kovo 9-13 dienomis. skaityti »

Lietuvos bankas pristatys Nepriklausomybės 25-mečiui skirtas kolekcines monetas

Kovo 10 d., antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 ir 20 eurų kolekcines monetas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“). skaityti »

Lietuvos Respublikos centrinis bankas mini 25-metį

Kovo 1 d. sukanka 25 metai, kai įsteigtas Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jis nurodytas tarp pagrindinių valstybės institucijų. Tai Lietuvos Respublikos centrinis bankas, tęsiantis jau tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. skaityti »

SEB banko vertybinių popierių saugojimo paslaugos – geriausios Lietuvoje

Tarptautinis finansų ir turto valdymo žurnalas „Global Investor“ SEB banką antrus metus iš eilės išrinko geriausiu vertybinių popierių saugotoju Lietuvoje. Tokio paties pripažinimo sulaukė ir SEB bankai Estijoje, Latvijoje ir Švedijoje. skaityti »

Daiktų internetas padės bankams susigrąžinti klientų pasitikėjimą

Kompanijos „Cisco“ atlikta apklausa parodė, kad net 43 proc. bankų klientų mano, jog bankas nesupranta individualių jų poreikių. Spręsti šią problemą padėti bankams gali daiktų internetas (angl. Internet of Everything). skaityti »