Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Bankų turtas šiemet padidėjo 2,8 proc. iki 79,8 mlrd. litų

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių turtas šių metų rugsėjo pabaigoje siekė 79,789 mlrd. litų – 2,8 proc. (2,211 mlrd. litų) daugiau nei 2013-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 77,578 mlrd. litų. skaityti »

ES finansų ministrai diskutuoja dėl bankų pertvarkymo fondo

Europos Sąjungos finansų ministrai Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje („Ecofin“) sprendžia dėl Bankų sąjungos bendrojo pertvarkymo fondo ir Europos Komisijos pateikto 315 mlrd. eurų investicijų plano. skaityti »

Lietuvos banko išsiųsta SMS žinutė apie eurą pasieks beveik 3 mln. mobiliojo ryšio abonentų

Šią savaitę pradėtas antrasis tiesioginio gyventojų informavimo apie eurą trumposiomis žinutėmis (SMS) kampanijos etapas. skaityti »

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos baigia Baltijos šalių rinkų sujungimą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos baigia Baltijos valstybių rinkų sujungimą, pareiškė Latvijos centrinio banko vadovas. skaityti »

Į gyventojų namus keliauja eurų skaičiuoklės ir informacija, kaip atpažinti tikrus eurus

Į daugiau kaip 1,3 milijono namų ūkių pradėti siųsti Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko parengti informaciniai eurų paketai, kurių kiekviename – praktiška informacija apie grynuosius eurus bei dvi specialiai euro įvedimui pagamintos trimatės valiutos skaičiuoklės. skaityti »

Žurnalas „The Banker“ SEB banką išrinko geriausiu banku Lietuvoje

Įtakingas tarptautinis pasaulio bankų veiklą analizuojantis žurnalas „The Banker“ SEB banką šiemet išrinko geriausiu metų banku Lietuvoje. skaityti »

Lietuvos bankas ragina įmones užsisakyti grynųjų eurų

Lietuvos banko vadovas ragina šalies įmones, kurios dar neužsisakė grynųjų eurų, nedelsiant kreiptis į komercinius bankus, o jei užsisakė, juos atsiimti. skaityti »

Pradedami pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkiniai

Lietuvos bankas ir komerciniai bankai pirmadienį pradeda pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkinius, skirtus visuomenei susipažinti su euru. skaityti »

Euro įvedimas – paaiškinta grąžos litais išimtis

Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo darbo grupė nustatė pavyzdinius atvejus vienai iš Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo išimčių, kai atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpiu verslas galės duoti grąžą litais, o ne eurais. skaityti »

SEB bankas skelbia informaciją, kaip teiks paslaugas įvedant eurą

Norėdamas padėti klientams sklandžiai pasirengti euro įvedimui ir išvengti galimų nepatogumų metų pabaigoje, SEB bankas skelbia informaciją, kaip teiks paslaugas metų pabaigoje, kai šalyje bus įvedamas euras. skaityti »