Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Valstybės turto valdymą perima Turto bankas

Turto bankas, prie kurio po reorganizacijos prijungtas Valstybės turto fondas, nuo trečiadienio rūpinasi valstybės turtu, pranešė Finansų ministerija. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda skelbti ECB publikuotus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius

Siekdamas iš anksto gyventojus ir verslininkus supažindinti su informacijos apie užsienio valiutų kursus teikimo pokyčiais, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti informaciją apie euro ir užsienio valiutų santykius. skaityti »

SEB – žaliausių pasaulio bankų dešimtuke

SEB pateko į žaliausių pasaulio bankų (angl. World‘s Greenest Banks) dešimtuką, kuriame užima 9 vietą – skelbia žurnalas „Bloomberg Markets“ savo sudarytame žaliausių pasaulio bankų reitinge. skaityti »

Kompanija „Gemalto“ pristato saugumo įrankį elektroninei bankininkystei

Pasaulinė skaitmeninių saugumo sprendimų tiekimo lyderė „Gemalto“ pristatė sprendimą „Ezio Armored Application“, leidžiantį bankams greitai paleisti saugias elektroninės bankininkystės programas bet kuriame kompiuteryje. skaityti »

Lietuvos bankui suteiktas makroprudencinės politikos mandatas

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos banko įstatymo pakeitimus, kuriais centriniam bankui suteikiama teisė vykdyti makroprudencinę politiką, sudaromos sąlygos efektyviau užkardyti makrolygio rizikas ir taip sustiprinti visos finansų sistemos stabilumą. skaityti »

SEB bankas: gyventojai drąsiau skolinosi

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertės didėjimas. skaityti »

Gyventojų lūkesčiai prastėja, tačiau finansinio turto statistikoje kol kas neatsispindi

Per pastaruosius kelerius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo. Leidimas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų – tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas. skaityti »

Bankai didino paskolų ir indėlių portfelius

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. skaityti »

„Danske Bank” leis gyventojams litus į sąskaitą įnešti nemokamai

Nuo rugsėjo visi dabartiniai ir nauji fiziniai „Danske Bank“ klientai gali nemokamai įnešti grynuosius pinigus litais į banko sąskaitą. skaityti »

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje

Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. skaityti »