Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Patvirtinta išankstinio eurų paskirstymo tvarka

Iki euro įvedimo Lietuvos bankas iš anksto paskirstys komerciniams bankams eurų banknotus ir monetas bei eurų monetų rinkinius. skaityti »

Lietuva euro banknotus gaus iš Vokietijos centrinio banko

Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Vokietijos centriniu banku „Bundesbank“ dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. skaityti »

SEB bankas pasirašė Geros verslo praktikos memorandumą

SEB bankas rugpjūčio 18 d. prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. skaityti »

Euro įvedimo naudą Lietuvos finansai jaučia jau šiandien

Lietuvos bankų asociacija (LBA) nuosekliai remia bendrosios Europos Sąjungos valiutos įvedimo procesą ir mano, kad Lietuva jau skina tokio sprendimo naudos vaisius. skaityti »

Į Lietuvos banko saugyklą jau keliauja pirmosios lietuviškų eurų monetos

Į Lietuvos banko saugyklą Vilniuje atgabentos pirmosios partijos lietuviškų eurų monetų. skaityti »

LBA prezidento Stasio Kropo II ketvirčio bankų veiklos rodiklių komentaras

Lietuvos bankų asociacija paskelbė antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų ir jų antrinių įmonių veiklos rodiklius. Tai jau antras kartas, kai rodikliai skelbiami laikantis naujos tvarkos, apibrėžiančios statistikos pateikimo formą ir turinį, todėl skaičius galima lyginti ir kalbėti apie vyraujančias ar ne tokias ryškias tendencijas. skaityti »

Lietuvos banko vadovas pradeda darbą ECB valdančiojoje taryboje

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas rugpjūčio 7 d., dalyvaus Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos posėdyje Frankfurte. skaityti »

Lietuvos bankų pelnas per metus augo 4 proc. iki 408 mln. litų

Lietuvos bankų asociacijai priklausantys komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 408,1 mln. litų bendro ikimokestinio pelno – 4,2 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jis buvo 391,5 mln. litų. skaityti »

Įvedus eurą, bankomatuose bus galima išsimti tik smulkias eurų kupiūras

Lietuvai sausio 1 dieną įsivedus eurą, bankomatuose bent kurį laiką nebus išduodamos stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros, patvirtino Lietuvos bankas (LB). skaityti »

„Citadele“ banko grupės pelnas išaugo 73 proc., lyginant su pernai

„Citadele“ banko grupė, kurios motininis bankas AS „Citadele banka“ veikia Latvijoje, per pirmąjį š. m. pusmetį uždirbo 14,4 mln. eurų neaudituoto pelno. skaityti »