Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos

Birželio 16-ąją Vilniuje, Lietuvos monetų kalykloje, pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos. skaityti »

Lietuvoje ketinama įtvirtinti bankų riziką ribojančius „Bazelio 3“ reikalavimus

Į Lietuvos finansų sektorių reglamentuojančius teisės aktus ketinama perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus naujus kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančius reikalavimus („Bazelis 3“ paketą). skaityti »

Bankams teikiant daugiau informacijos mokesčių inspektoriams, bus daugiau skaidrumo

Seimas svarsto siūlymą šalies bankus įpareigoti kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie klientus ir jų finansines operacijas. skaityti »

Su mokėjimo kortele lietuviai vis dar skuba prie bankomato, estai atsiskaito vietoje

Estijoje 52 proc. visų mėnesio išlaidų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, o Lietuvoje šis rodiklis yra 31 proc., Latvijoje – 35 proc. visų mėnesio išlaidų. skaityti »

Lietuvos bankas nekeičia palūkanų normos už centriniame banke laikomas komercinių bankų lėšas

Lietuvos bankas komerciniams šalies bankams ir toliau taikys nulines palūkanų normas už Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas litais. skaityti »

SEB bankas – geidžiamiausių darbdavių trejetuke jau dešimtmetį

SEB bankas jau dešimt metų iš eilės išlieka geidžiamiausiųjų šalies darbdavių trejetuke dienraščio „Verslo žinios“ ir karjeros portalo „cv.lt“ organizuojamuose rinkimuose. skaityti »

Latvijos bankas: Lietuvos narystė euro zonoje padidins Baltijos šalių investicinį patrauklumą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos padidins trijų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą. skaityti »

Leidimas įsivesti eurą reiškia ir narystę Bankų sąjungoje

Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai: Lietuvos prisijungimas prie euro zonos būtų naudingas visam regionui

Artėjant Europos institucijų sprendimo dėl Lietuvos pakvietimo įstoti į euro zoną priėmimui, Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai teigia, kad įstojimas į euro zoną sustiprintų ne tik Lietuvą, bet ir visą Baltijos regioną. skaityti »

2014 m. pirmąjį ketvirtį bankai stiprino kapitalą, jų turtas beveik nekito

Nors bankai yra gerai kapitalizuoti, šių metų pradžioje daugelis bankų savo kapitalą dar labiau sustiprino 2013-aisiais uždirbtu pelnu. skaityti »