Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

SEB bankas plečia visą parą veikiančių savitarnos zonų tinklą

SEB bankas toliau plečia visą parą veikiančių klientų savitarnos zonų, kuriose įrengti grynuosius pinigus išmokantys ir priimantys bankomatai, tinklą visoje Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje – pirmasis Europoje biometrinių bankomatų tinklas

Lenkijoje netrukus atsiras 2 000 bankomatų su pirštų atspaudų nuskaitymo technologija, kuri leidžia išsiimti iš terminalo grynuosius pinigus nenaudojant banko kortelės. skaityti »

ES pasirašė bankų pertvarkos mechanizmo fondo susitarimą

Lietuva ir dar 25 Europos Sąjungos valstybės gegužės 21 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bankų sąjungos pertvarkos mechanizmo. skaityti »

Lietuva pasirašo susitarimą dėl bankų pertvarkos mechanizmo fondo

Lietuva bei dar 25 Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pasirašo tarpvyriausybinį susitarimą, kuris turėtų užbaigti bankų sąjungos sukūrimą. skaityti »

Savaitė su euro linija: kas labiausiai domina gyventojus

Savaitę veikianti nemokama euro telefono linija sulaukė daugiau nei 400 skambučių. Gyventojams informuoti apie būsimą valiutą įkurta linija dažniausiai naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau netrūksta klausimų ir iš verslo atstovų. skaityti »

R. Šadžius: dėl bankų sąjungos susidarys komiška situacija

Lietuvos rinkoje, kur dominuoja Švedijos kapitalo bankai, susidarys paradoksali situacija, kai Lietuvos bankai priklausys Europos Sąjungos Bankų sąjungai, o jų akcininkai iš Švedijos - ne, teigia finansų ministras. skaityti »

Bankai prognozuoja nuosaikų paskolų portfelio augimą

Lietuvos banko apklausti komerciniai bankai teigia jaučiantys didėjančią paskolų paklausą ir nurodo švelninę skolinimosi sąlygas. skaityti »

Lietuvos didieji bankai sulaukė nuodugnaus ECB vertinimo

Didžiausi Lietuvos bankai įtraukti į euro zonos bankų testus - nuo kitų metų eurą įsivesti ketinanti Lietuva užsitikrino Europos centrinio banko (ECB) dalyvavimą rengiant paralelinę apžvalgą apie šalies bankus. skaityti »

TVF: veiksminga bankų priežiūra sustiprino Lietuvos finansų sektorių, šalis pasirengusi įsivesti eurą

Euro įvedimas būtų natūralus tolesnis žingsnis, kuris sustiprintų Lietuvos finansinį stabilumą, paskatintų prekybą, tiesiogines užsienio investicijas ir mažintų skolos naštą, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). skaityti »

Geriausiai vertybinius popierius Lietuvoje saugo SEB bankas

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ didžiausią Lietuvos komercinį SEB banką išrinko geriausiai vertybinius popierius Lietuvoje saugančiu banku. skaityti »