Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

K. Donelaičiui skirta sidabro moneta bus pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sostinėje

Antradienį, sausio 28 d., Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 50 litų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. skaityti »

SEB banko analitikų makrokomentaras: „Kodėl skubame įsivesti eurą greičiau nei britai, švedai ir lenkai?“

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. skaityti »

Vyriausybė patvirtino auditorių nustatytą „Snoro“ akcijų vertę

Remdamasi audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, Finansų ministerija pasiūlė, o Vyriausybė šiandien patvirtino visuomenės poreikiams paimtų banko „Snoras“ akcijų kainą – 0,00 lito už vieną akciją. skaityti »

Didžiausio Kazachstano banko valdybos pirmininkei – „Metų moters“ apdovanojimas

Internetinis žurnalas „Vlast“ apdovanojo pirmąjį premijos „Metų žmonės“ laureatą kategorijoje „Metų moteris“. Šios premijos laimėtoja šiemet tapo AB „Narodnyj bank Kazachstana“ valdybos pirmininkė Umut Šajachmetova. skaityti »

Europos Komisija Lietuvos galimybes jau kitais metais įsivesti eurą vertina kaip labai realias

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, Komisijos nariu atsakingu už Ekonomikos ir finansų klausimus bei eurą Olli Rehnu aptarė Lietuvos pažangą ir mūsų valstybės pasirengimą stojimui į euro zoną. skaityti »

R. Šadžius: „Tikimės, kad jau nuo kitų metų visose trijose Baltijos valstybėse cirkuliuos vieninga valiuta“

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Rygoje dalyvavo euro įvedimui Latvijoje skirtame renginyje, į kurį pakvietė šios šalies Ministras Pirmininkas. skaityti »

SEB bankas: mažų ir vidutinių įmonių lūkesčiai ir toliau išlieka nuosaikūs

Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. skaityti »

Vokietijos Bundesbankas pervežė į Vokietiją 37 tonas aukso

Vokietijos Bundesbankas (vok. Deutsche Bundesbank) 2013 metais iš Niujorko ir Paryžiaus saugyklų pervežė į Frankfurtą beveik 37 tonas aukso. skaityti »

Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Jei Europos Sąjungos Taryba nuspręstų leisti Lietuvai 2015 m. įsivesti eurą, pirmąja lietuviška kolekcine eurų moneta taptų monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirta aukso moneta. skaityti »