Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Ant 2 Lt monetų – unikalūs Lietuvos gamtos ir žmogaus rankų kūriniai

Spalio 29-ąją Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines apyvartines 2 litų monetas, skirtas gamtos ir žmogaus kūriniams, – į gyventojų pinigines ir kolekcininkų lentynas įriedės Puntukas, šaknis įleis Stelmužės ąžuolas, įplauks kurėnas ir įsisuks verpstė. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys. skaityti »

Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 38,2 mln. Litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 38,2 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 7,8 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. skaityti »

„Citadele“ bankas per tris 2013 m. ketvirčius uždirbo 10 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas per š. m. tris ketvirčius uždirbo 10 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 14,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Finansų rinkos dalyviai pradeda vertinti didėjančią euro įvedimo tikimybę

Lietuvos užsibrėžtą siekį nuo 2015 m. įsivesti eurą ir šalies galimybes šį tikslą įgyvendinti jau vertina ir pasaulio finansų rinkos dalyviai. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pagerino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą ir kaip vieną iš tokio veiksmo priežasčių nurodė didėjančią tikimybę, kad šalis numatytu laiku taps euro zonos nare. skaityti »

Namų ūkių perkamoji galia visose Baltijos šalyse padidėjo

Nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų antrą ketvirtį, palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus, padidėjo visose Baltijos šalyse, Estijoje jis augo sparčiausiai — 8,5 procento. Tuo tarpu Latvija pirmavo pagal realiojo darbo užmokesčio augimą dėl rekordiškai mažos infliacijos, teigiama SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Didžioji dalis Baltijos šalių namų ūkių santaupų laikoma indėlių sąskaitose

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 proc. skaityti »

Nemokamuose Lietuvos banko seminaruose – asmeninių finansų valdymo abėcėlė

Lietuvos bankas jau antrą rudenį šalies gyventojams organizuoja nemokamų seminarų ciklą apie atsakingą asmeninių finansų valdymą ir skolinimąsi. skaityti »

Planuodami imti būsto paskolą norėtų apsidrausti kas antras, bet apsidraudžia tik kas aštuntas

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). skaityti »

Šiaulių bankas finansuos naujos švedų koncerno gamyklos statybą Šiauliuose

Šiaulių bankas suteikė 17,8 mln. litų kreditą įmonei ROL/STATGA naujos gamyklos statybai Šiauliuose. skaityti »