Pasaulinė mokėjimų ataskaita: elektroniniai atsiskaitymai universalėja

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Paskelbta 2012 m. Pasaulinė mokėjimų ataskaita (World Payments Report 2012). Ją parengė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė vadybos konsultavimo ir profesionalių paslaugų kompanija „Cap Gemini“, Europos finansų vadybos ir rinkodaros asociacija (EFMA) bei Karališkasis Škotijos bankas (The Royal Bank of Scotland).

Šią ataskaitą tarptautiniai finansų ekspertai rengia jau aštuntus metus. Šiuo metu EFMA įvairiose Europos valstybėse vykdo seriją ataskaitos pristatymų – su ekspertų iš „Cap Gemini“ if RBS komentarais.

Ypač daug dėmesio šių metų ataskaitoje skiriama mokėjimams negrynaisiais pinigais (non–cash payments).

Tarptautiniai ekspertai, apibrėždami šių ir ateinančių metų pasaulines tendencijas, naudojosi 2010 ir 2011 metų duomenimis.

Ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulyje atsiskaitymai negrynaisiais auga daugiau nei 7 procentais per metus. Kai kuriais duomenimis pernai mokėjimų negrynaisiais pinigais padaugėjo daugiau nei 8 proc. Ypač sparčiai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga besivystančiose rinkose, tokiose kaip Rusija ir Kinija. Tačiau ir vadinamosiose išsivysčiusiose valstybėse atsiskaitymai negrynaisiais pinigais augo beveik 5 proc., o tai viršija bendrojo vidaus produkto augimą tose šalyse. Be to, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais išsivysčiusiose šalyse sudaro maždaug 80 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasaulyje.

Didžiausius atsiskaitymų negrynaisiais pinigais srautus vis dar generuoja mokėjimo kortelės (kreditinės ir debetinės), 2010–aisiais – beveik 56 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Tačiau sparčiausiai auga atsiskaitymai internetu (e. mokėjimai ir vadinamoji f. prekyba (atsiskaitymai per socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“)) ir mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai). 2009—2013 metais elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai augo po 20 proc. kasmet. Prognozuojama, kad 2013 metais tokių mokėjimų skaičius visame pasaulyje pasieks 31,4 milijardo.

Kai kurie analitikai teigia, kad atsiskaitymai mobiliaisiais įrenginiais (m. mokėjimai) per šiuos metus išaugs beveik 53 proc. ir ateinančiais metais pasieks 17 milijardų.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad 2010–aisiais visame pasaulyje e. ir m. atsiskaitymų skaičius siekė 22,5 milijardo, o 2011 metais – 28,3 milijardo.

Mokėjimų analitikai prognozuoja, kad e. ir m. mokėjimų segmentai augs labai smarkiai ir plačiai, nes vartotojai vis mieliau priima alternatyvius atsiskaitymo būdus bei technologijas. Pabrėžiama, kad nors e. ir m. mokėjimų skaičius bendrame finansinių tranzakcijų kontekste vis dar yra nedidelis, jis auga labai sparčiai. Ypač tai pastebima m. mokėjimų srityje, kurioje mobiliųjų tinklų operatoriai ir mobiliųjų programėlių (aplikacijų) parduotuvės aptarnauja ženklų skaičių tranzakcijų, kuriais paprastai gali aptarnauti bankai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje teigiama, kad būtent alternatyvūs atsiskaitymų kanalai kursto e. ir m. mokėjimų augimą. Tai taip pat atspindi tendenciją, kad įprasti fiziniai pardavėjai prekybą vis labiau plečia ir internetinėje erdvėje, drauge su grynai internetiniais pardavėjais augindami e. prekybą.

Daugeliu atveju inovacijų skatinama e. prekyba, drauge su fizinėmis parduotuvėmis gali pakurstyti poreikį labiau integruoti prekybos sistemą, kad būtų patenkinti vartotojų pageidavimai.

Pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šioje srityje kuriami savotiški hibridiniai mokėjimų instrumentai, sujungiantys kelis mokėjimų kanalus. Savo ruožtu pardavėjai stengiasi, kad pirkėjai galėtų vietoje atsiskaityti internetine bankininkyste, o ne mokėjimų kortele.

Tuo tikslu kai kurios mokėjimo įstaigos jau yra sukūrusios savo savotiškas e. pinigines, kurios jungia ir atsiskaitymus per mobiliuosius įrenginius, ir internetu.

Ataskaitos išvadose sakoma, kad elektroniniai atsiskaitymai, ypač didėjantis m. mokėjimų skaičius, rodo didžiulį mokėjimų potencialią plėstis toli už tradicinės bankininkystės sistemos ribų. Tai ypač skatina mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, matančios naujas nišas, kurių reikia vartotojams, ir pritaikančias naujas technologijas tai padaryti.

Tai pat pabrėžiama, kad kol kas nežinia, kiek mokėjimų būdai plėsis ir kaip vykdyti visų inovatyvių mokėjimų būdų apskaitą bei kontrolę. Tam reikia susitarti dėl standartų ir taisyklių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Danske Bank“ Lietuvoje indėlių portfelis per metus išaugo 20 proc.

„Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pirmąjį šių metų ketvirtį pelnas prieš mokesčius sudarė 16 mln. litų. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda vertinti prašymą leisti įsigyti AB banko „FINASTA“ akcijų paketą

Lietuvos bankas priėmė „EurEst Capital“ OU ir juridinių bei fizinių asmenų grupės prašymą įsigyti AB banko „FINASTA“ akcijų paketą ir pradeda vertinti pateiktus dokumentus. skaityti »

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba – praėjus mėnesiui nuo pensijų įstatymo pakeitimo datos tik 1 proc. iš daugiau kaip 255 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių SEB banko klientų jau pakeitė pasirinktą senatvės pensijos kaupimo būdą. skaityti »

Išleidžiamos Lietuvos sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui skirtos dvi monetos

Lietuvos banko valdyba paskelbė 50 litų sidabro kolekcinę (proginę) ir 25 litų kolekcinę (proginę) apyvartinę monetą, skirtas Lietuvos sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui. skaityti »

Vartotojams – daugiau informacijos apie kiekvieną banką ir kiekvieną kredito uniją

Lietuvos bankas, iki šiol teikęs tik apibendrintus viso bankų sektoriaus veiklos duomenis, nutarė skelbti informaciją apie kiekvieno banko ir kiekvienos kredito unijos pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. skaityti »

SEB bankas: rinkoje pirmąjį ketvirtį padidėjo būsto paskolų poreikis

SEB bankas šių metų pirmąjį ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų. skaityti »

Per pirmąjį ketvirtį bankas „Nordea“ uždirbo 13,9 mln. litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 13,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 29,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Banko turtas per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 5,3 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 9,3 mlrd. litų. skaityti »

DNB banko analitikai spartesnę ūkio plėtrą prognozuoja 2014 metais

Sparčiausias po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimas, mažesnė infliacija ir žemas palūkanų normų lygis šiemet skatins didesnį vartojimą, tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą „Baltic Economic Outlook“. skaityti »

Pavasarį padaugėjo manančiųjų, kad būsto kainos kils

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų kovo mėnesį trečdalis (33 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, perpus mažiau (14 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris. skaityti »

SEB banko duomenimis, nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių skaičius pirmąjį ketvirtį išaugo rekordiškai

Šių metų pirmąjį ketvirtį į SEB banką kreipėsi 73 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Tai yra keturis kartus daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai besikreipiančių į banką buvo 18 asmenų. skaityti »