Pensijų labirintas – išėjimo beieškant

Publikuota: 2013 m. kovo 21 d. ketvirtadienis

Lietuva daugiau nei dešimtmetį klaidžioja pensijų sistemos reformos labirintu. Tačiau išėjimas stabilios ir ilgalaikės socialinio aprūpinimo strategijos link yra čia pat – tereikia pripažinti pensijos kaupimo naudą visuomenei. Nors į Lietuvos antros pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos yra vienos mažiausių Europoje, jų investavimo rezultatai ne prastesni nei kaimyninių šalių: per beveik devynerius veiklos metus Lietuvoje net ir didžiausios rizikos – akcijų – pensijų fondams nebuvo pelningi tik 2008-ieji ir 2011-ieji. O pernai Lietuvos II pakopos pensijų fondai uždirbo per 440 mln. litų investicinės grąžos.

Efektyviai reformai reikia nuoseklumo

Kaimyninių ir kitų užsienio šalių gyventojai II pakopos pensijų fonduose kaupia taip pat sėkmingai, ir mažai kam kyla klausimas, ar reikia grįžti į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Estai į II pakopos pensijų fondus perveda 6 proc. nuo darbuotojo atlyginimo: 2 proc. skiria pats kaupiantysis, 4 proc. – valstybė. Lenkijoje į pensijų fondus pervedami atitinkamai 2,3 proc., ir ši dalis didės iki 2,8 proc.

Taigi Lietuvos II pakopos pensijų sistemos struktūra ir valdymas atitinka daugelio tarptautinių ekspertų, organizacijų, įskaitant ir Europos Sąjungos, rekomendacijas, tačiau mūsų sistemai trūksta stabilumo – valstybė turi turėti ilgalaikę socialinio aprūpinimo strategiją, kuri numatytų ne tik deklaratyvius, bet ir skaičiais pagrįstus socialinio aprūpinimo sistemos parametrus.

Pavyzdžiui, dėl krizės „Sodra“ į fondus kurį laiką pervedinėjo tik 1,5 proc. vietoje planuotų 5,5 proc., ir tai pakeitė numatytus skaičiavimus, kuriais rėmėsi suplanuota pensijos reforma. Nuo šių metų II pakopos pensijų dalyviai Lietuvoje turės vėl iš naujo rinktis pensijos kaupimo būdą. Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, kurį įvairiai trikdant daroma neigiama įtaka jo rezultatui. Nenuoseklumas kaitaliojant jau priimtus sprendimus ir įstatymus ne tik griauna visuomenės pasitikėjimą, bet ir didina realius finansinius kaštus – mažina užsienio investuotojų pasitikėjimą bei vietos verslininkų ryžtą.

Sprendimas – kaupiančiųjų rankose

Gyventojai, nusprendę ir toliau kaupti savo lėšas pensijų fonduose, privalės nuo balandžio iki rugsėjo pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei – nuo 2014 m. jiems bus pervedama dalis „Sodrai“ sumokėtų mokesčių bei pridedama dalis asmeninių lėšų ir skiriama papildoma valstybės dalis.

Tiems, kurie nuo 2014 m. savo lėšomis nesutiks mokėti papildomos dalies, nebus sustabdytas jų įmokų į pensijų fondus pervedimas iš „Sodros“ – pensiją jie toliau galės gauti ir „Sodroje“, ir II pakopos pensijų fonduose. Tačiau jeigu gyventojai norės papildomai sukaupti didesnę pensiją, jie turės pateikti prašymą. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti II pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014 m. pradžios jie nutrauktų pervedimus iš „Sodros“ į II pakopos pensijų fondus, tačiau pensijų fonduose sukauptos lėšos juose ir liktų, o gyventojai prie savanoriško kaupimo galėtų grįžti bet kada.

Mažesni mokesčiai leis sukaupti daugiau

Padidinus „Sodros“ pervedimus, sudarius papildomą galimybę žmonėms pervesti asmeninių lėšų, taip pat valstybei skyrus lėšų papildomiems pervedimams, II pakopos pensijų fonduose bus galima sukaupti daugiau.

Gyventojų naudai daroma ir daugiau pakeitimų – dar šiemet sumažinami įstatymais reguliuojami lėšų valdymo fonduose paslaugų įkainiai. Trečdaliu sumažintas įmokos mokestis, kuris nuo 2017 m. bus visai panaikintas, o turto mokestis konservatyviuose fonduose sumažintas nuo 1 proc. iki 0,65 proc. per metus.

Nepritariantys kaupimui privačiuose pensijų fonduose pamiršta svarbų dalyką: II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos yra paveldimos. Gaunantys pensijas iš „Sodros“ tokios privilegijos neturi. Taigi, pinigai II pakopos fonde yra kiekvienos šeimos asmeninės santaupos kaip tam tikras draudimas. Taip pat aktualu tai, kad žmogui šiais pinigais papildomai rūpintis nereikia – kartą priėmus sprendimą kaupti II pakopos pensijų fonde, pasitarti su konsultantu reikės tik sulaukus vidutinio amžiaus ir tuomet pereiti į mažiau rizikingą fondą, o likus mažiau kaip 10 metų iki pensijos – pereiti į konservatyvų pensijų fondą.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Sodrai“ – 25 metai

1990 m. kovo 23 d. įsteigta nepriklausoma socialinį draudimą administruojanti institucija, vėliau pervadinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), taip pat priimti pirmieji šią sritį reguliuojantys teisės aktai. skaityti »

„Citadele“ banko pelnas šiemet padidėjo 2,4 karto iki 3,32 mln. eurų

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo „Citadele“ bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,323 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai banko grynasis pelnas buvo 1,394 mln. eurų. skaityti »

„Kapital Bank“ paskelbtas geriausiu Azerbaidžano banku

Vienas garsiausių tarptautinių finansinių leidinių „Business New Europe“ suteikė bankui „Kapital Bank“ geriausio Azerbaidžano banko vardą. Šis pripažinimas bankui suteiktas įvertinus aukštus jo finansinius rodiklius. skaityti »

Tęsiamas Lietuvos ir Baltarusijos centrinių bankų techninis bendradarbiavimas

Gruodžio 7 d. Gardine įvyksiančiame Lietuvos banko ir Baltarusijos nacionalinio banko vadovų susitikime bus aptartos galimybės tęsti techninį kaimyninių šalių centrinių bankų bendradarbiavimą keičiantis finansų rinkų priežiūros patirtimi, taip pat finansiniai ir bankininkystės ryšiai su kaimyninėmis šalimis. skaityti »

Europos prekybininkų prioritetas – mobilioji komercija

Neseniai atliktas tyrimas „Worldwide Business Research“ parodė, kad mobilioji komercija tampa vis svarbesnė Europos prekių ženklams. skaityti »

Elektroninės tatuiruotės leis susimokėti savo oda

Amerikos dizaino agentūra „Chaotic Moon“ kuria specialią elektroninių tatuiruočių technologiją „Tech Tats“, skirtą ne tik sekti žmogaus sveikatos būklę, bet ir įgyvendinti bekontakčius atsiskaitymus. skaityti »

Lietuva prisijungs prie SEPA – ką turime žinoti apie mokėjimų pokyčius

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuva įsitrauks į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA. skaityti »

Latvijoje išleista dviejų eurų moneta su gandru

Nacionalinis Latvijos bankas išleido 2 eurų vertės atmintinę monetą su gandru. Monetoje vaizduojamas gandras, sukantis lizdą. skaityti »

„Swatch“ ir „Visa“ pasiūlė mokėjimus išmaniaisiais laikrodžiais

Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ kartu su kompanijomis „Visa Inc“ ir „Visa Europe“ įgyvendino projektą, kuris leis kortelių „Visa“ savininkams Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje ir Brazilijoje atlikti mokėjimus už pirkinius laikrodžiu „Swatch Bellamy“. skaityti »

Škotijoje ant naujų banknotų pirmą kartą bus moters parašas

Pirmą kartą Škotijos istorijoje ant šalyje išspausdintų svarų sterlingų bus moters parašas. skaityti »

Londono taksi – bekontakčiai mokėjimai

Garsieji Londono taksi „Black Cab“ leis savo keleiviams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, įskaitant bekontakčius mokėjimus. skaityti »