Per metus padidėjo visų Lietuvoje veikiančių pensijų fondų turtas

Publikuota: 2013 m. lapkričio 26 d. antradienis

Nepaisant rinkos svyravimų, per pastaruosius dvylika mėnesių padidėjo visų rinkoje veikiančių pensijų fondų vienetų vertės: II pakopos – vidutiniškai 4,1 %, III pakopos – 5,1 %.

„Praėjusius dvylika mėnesių pasaulio finansų rinkos buvo gana permainingos – ypač šių metų trečiąjį ketvirtį. Jo pradžioje pasaulinės rinkos smuktelėjo, tačiau dėl teigiamų ekonomikos naujienų ir gerėjančių lūkesčių laikotarpio pabaigoje pakilo indeksų vertės ir padidėjo Lietuvos pensijų fondų dalyvių kaupiamas turtas“, – rezultatus apibendrina Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Šių metų trečiąjį ketvirtį trisdešimties II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 5,08 % ir rugsėjo pabaigoje sudarė 5,27 mlrd. Lt. Nuo metų pradžios fiksuotas 9,53 % augimas, o per dvylika mėnesių turto vertė padidėjo 12,6 % (589,4 mln. Lt). „Sodra“ pensijų fondams per dvylika mėnesių pervedė 416,14 mln. Lt. Dėl sėkmingos investicinės veiklos fondai dalyviams uždirbo daugiau nei 173 mln. Lt.

Dalyvių, kaupiančių pensiją II pakopos pensijų fonduose, skaičius per trečiąjį ketvirtį padidėjo 1,1 % (11,6 tūkst.) ir rugsėjo pabaigoje jų buvo 1,1 mln.

II pakopos pensijų fonduose kaupiantys asmenys iki šių metų lapkričio 30 d. turi pasirinkti, kaip kaupti toliau: primokėti papildomai iš savo atlyginimo ir gauti papildomą skatinamąją valstybės įmoką, nieko nekeisti ar apskritai stabdyti įmokų į pensijų fondus mokėjimą. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iki lapkričio 25 d. 289,2 tūkst. dalyvių nusprendė papildomai mokėti iš savo lėšų ir už tai gauti papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, o 16,6 tūkst. asmenų nusprendė stabdyti įmokas į pensijų fondus ir toliau pensijai kaupti tik „Sodroje“ (rugsėjo 30 d. – atitinkamai 217,2 tūkst. ir 9,3 tūkst.).

Nors buvo likviduojamas vienas III pakopos pensijų fondas, šių metų trečiąjį ketvirtį veikusių devynių papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 5,80 % ir sudarė 118,7 mln. Lt. Nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos visų rinkoje veikiančių III pakopos pensijų fondų turtas išaugo 15,91 mln. Lt (15,48 %). Dalyvių, kaupiančių pensiją III pakopos pensijų fonduose, skaičius per trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,96 % ir rugsėjo pabaigoje jų buvo 32 069.

2013 m. rugsėjo pabaigoje vienuolika Lietuvoje veikiančių valdymo įmonių valdė 832,13 mln. Lt kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turto, jis per trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,7 %. Investuotojų skaičius, ilgą laiką mažėjęs ir šiemet pirmąjį ketvirtį padidėjęs 106 dalyviais (iki 19 010), antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais vėl ėmė mažėti – iki 18 846 rugsėjo pabaigoje.

Didžiausia pagal KIS valdomą turtą ir toliau buvo nekilnojamojo turto fondų grupė, jos valdomas turtas sudarė 33,81 % rinkos (281,38 mln. Lt). Į šiuos fondus buvo investavę 145 investuotojai.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pensijų fondų turtas per metus išaugo 28 proc.

„Danske Capital investicijų valdymas“ antros pakopos pensijų fondų turtas per metus padidėjo 28 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. antros pensijų pakopos dalyviai „Danske“ pensijų fonduose vidutiniškai buvo sukaupę po 8 tūkst. litų. skaityti »

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »