Jei Europos Sąjungos Taryba nuspręstų leisti Lietuvai 2015 m. įsivesti eurą, pirmąja lietuviška kolekcine eurų moneta taptų monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirta aukso moneta.

„Ši moneta simboliškai susietų naująją nacionalinės numizmatikos istoriją su senąja. Viduramžiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje nukaldintos monetos buvo naudojamos ne tik visoje valstybėje, bet ir už jos ribų. Lietuvai įsivedus eurą, kaldintume ir išleistume į apyvartą ir kolekcines, ir apyvartines lietuviškas eurų monetas, ir jos, pasklisdamos po Europą, ir toliau garsintų mūsų kraštą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos banko valdyba numatė, kad jei Europos Sąjungos Taryba priimtų palankų sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d., pirmoji kolekcinė eurų aukso moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bus išleista 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Numatytas tiražas – 5 000 vienetų, nominalas – 50 eurų.

Jei ES institucijų sprendimas bus teigiamas, dar iki faktinio euro įvedimo Lietuvos monetų kalykla turės nukaldinti ir lietuviškas apyvartines euro monetas su Vyčio simboliu. Šios monetos, įvedus eurą būtų ne tik dažnos viešnios Lietuvos gyventojų piniginėse, bet ir visavertė mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Apyvartinių euro zonoje naudojamų monetų viena pusė yra vienoda visoms valstybėms narėms (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią valstybę narę.

Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, kurios valiuta yra euras, taip pat turi teisę per metus išleisti ir dvi progines eurų monetas, kurios viena pusė – kaip apyvartinės tokio nominalo monetos bendroji, o kita – nacionalinė pusė. Tokios monetos taip pat naudojamos visoje euro zonoje.

Be to, kiekviena euro zonos šalis gali kaldinti ir kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Tokios eurų monetos kaip mokėjimo priemonė galioja tik jas išleidusioje valstybėje.