Lietuvos bankas kartu su žiniasklaidos partneriais pradeda socialinę kampaniją „Nepaslysk ant paskolos“. Svarbiausias iniciatyvos tikslas – skatinti gyventojus sprendimą skolintis priimti atsakingai.

„Skolinimasis yra ta sritis, kur neatsargumas ir lengvabūdiškas požiūris kainuoja ypač brangiai. Neįvertinus savo galimybių, lengva paslysti, o neišlaikius pusiausvyros žmogaus finansinės, o neretai ir psichologinės sveikatos reabilitacija gali užtrukti ne vienerius metus. Dėkojame žiniasklaidos partneriams, kurie suvokdami ekonominio visuomenės švietimo svarbą nekomerciniais pagrindais prisijungė prie šios finansinį visuomenės budrumą skatinančios iniciatyvos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su informaciniais partneriais, skelbs su skolinimosi problemomis susijusią informaciją, rengs laidas, teiks patarimus ne tik tiems, kurie dar tik svarsto skolintis, bet ir tiems, kurie bando ištrūkti iš užburto skolų rato.

Net 33 proc. šalies gyventojų, dalyvavusių Lietuvos banko užsakymu atliktoje apklausoje, pripažino per paskutinius 12 mėn. susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengia visų pragyvenimo išlaidų. Tačiau tokiu atveju dauguma jų skolinasi ir tik 44 proc. ieško būdų, kaip apriboti išlaidas, kad situacija nesikartotų. Dažnu atveju gyventojai neįvertina realių galimybių skolas grąžinti ir jų skolų krepšelis vis auga.

2013 m. III ketvirčio pabaigoje daugiau nei 60 dienų buvo vėluojama grąžinti beveik kas dešimtą kredito įstaigų išduotą paskolą ir kas ketvirtą vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) išduotą kreditą.

Kita vertus, šalies gyventojai vis aktyviau domisi savo skolomis ir kredito istorija. Per pusmetį nuo to laiko, kai Lietuvos bankas suteikė galimybę prisijungti prie jo administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės, sulaukta 16 300 užklausų. Šioje bazėje gyventojai gali pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją. Prie sistemos galima jungtis per Elektroninės valdžios vartų portalą pasinaudojant bankų ar Lietuvos centrinės kredito unijos elektroninės bankininkystės sistemomis, elektroniniu parašu arba asmens tapatybės kortele.