SEB apklausa: Baltijos šalių gyventojai keistų įpročius, kad padėtų sumažinti Baltijos jūros taršą

Publikuota: 2012 m. liepos 20 d. penktadienis

71 proc. Lietuvos, 86 proc. Latvijos ir 86 proc. Estijos gyventojų yra pasiryžę keisti savo kasdienius įpročius tam, kad padėtų sumažinti Baltijos jūros taršą, rodo SEB užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurioje buvo apklausta daugiau nei 3 tūkst. Baltijos šalių gyventojų. SEB Latvijoje tapo ekologinės iniciatyvos „Stiprybė – švarioje jūroje“, rėmėju. Iniciatyvos tikslas – šviesti visuomenę, didinti žmonių suvokimą, kokios būklės yra Baltijos jūra, ir kokios pasekmės jai gresia ateityje.

Apklausos rezultatai rodo, kad 56 proc. Lietuvos, 53 proc. Latvijos ir 32 proc. Estijos gyventojų įsitikinę, kad Baltijos jūra yra užteršta. Didžiausiu taršos šaltiniu Lietuvoje (64 proc.) ir Latvijoje (44 proc.) žmonės įvardija kietąsias atliekas, o Estijos gyventojai (31 proc.) mano, kad didžiausią žalą jūrai daro nuotėkos. Nors daugelis pasaulio aplinkos apsaugos ekspertų pabrėžia, kad dėl žemės ūkio veiklos atsirandanti tarša, palyginti su kitais taršos šaltiniais, yra viena didžiausių, gyventojų apklausa byloja ką kita - kad žemės ūkio tarša daro grėsmę Baltijos jūrai, mano tik 4 proc. Lietuvos ir po 5 proc. Latvijos ir Estijos respondentų.

Šiemet Latvijoje pradėtos Baltijos jūros taršos mažinimo iniciatyvos „Stiprybė – švarioje jūroje“ metu visuomenės demesį į taršos problemas siekia atkreipti specialiai šiam tikslui sukurtas personažas – išgalvotas Latvijos pajūrio Liepojos miesto gyventojas Gintaras Jūra (Dzintars Jura).

Iniciatyvos metu Latvijos gyventojai bus mokomi, kaip kasdieniais savo veiksmais jie galėtų labiau rūpintis Baltijos jūra, bus kviečiama imtis veiksmų Baltijos jūros ekologinei būklei pagerinti. Iniciatyvos metu numatyta kreiptis į Latvijos vyriausybę, aplankyti didžiausias Latvijos savivaldybės, kuriose bus tikrinama, ar užteršti vandenys nenuteka į upes, iš kur jie vėliau gali patekti į jūrą

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »