SEB apklausa: Baltijos šalių gyventojai keistų įpročius, kad padėtų sumažinti Baltijos jūros taršą

Publikuota: 2012 m. liepos 20 d. penktadienis

71 proc. Lietuvos, 86 proc. Latvijos ir 86 proc. Estijos gyventojų yra pasiryžę keisti savo kasdienius įpročius tam, kad padėtų sumažinti Baltijos jūros taršą, rodo SEB užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurioje buvo apklausta daugiau nei 3 tūkst. Baltijos šalių gyventojų. SEB Latvijoje tapo ekologinės iniciatyvos „Stiprybė – švarioje jūroje“, rėmėju. Iniciatyvos tikslas – šviesti visuomenę, didinti žmonių suvokimą, kokios būklės yra Baltijos jūra, ir kokios pasekmės jai gresia ateityje.

Apklausos rezultatai rodo, kad 56 proc. Lietuvos, 53 proc. Latvijos ir 32 proc. Estijos gyventojų įsitikinę, kad Baltijos jūra yra užteršta. Didžiausiu taršos šaltiniu Lietuvoje (64 proc.) ir Latvijoje (44 proc.) žmonės įvardija kietąsias atliekas, o Estijos gyventojai (31 proc.) mano, kad didžiausią žalą jūrai daro nuotėkos. Nors daugelis pasaulio aplinkos apsaugos ekspertų pabrėžia, kad dėl žemės ūkio veiklos atsirandanti tarša, palyginti su kitais taršos šaltiniais, yra viena didžiausių, gyventojų apklausa byloja ką kita - kad žemės ūkio tarša daro grėsmę Baltijos jūrai, mano tik 4 proc. Lietuvos ir po 5 proc. Latvijos ir Estijos respondentų.

Šiemet Latvijoje pradėtos Baltijos jūros taršos mažinimo iniciatyvos „Stiprybė – švarioje jūroje“ metu visuomenės demesį į taršos problemas siekia atkreipti specialiai šiam tikslui sukurtas personažas – išgalvotas Latvijos pajūrio Liepojos miesto gyventojas Gintaras Jūra (Dzintars Jura).

Iniciatyvos metu Latvijos gyventojai bus mokomi, kaip kasdieniais savo veiksmais jie galėtų labiau rūpintis Baltijos jūra, bus kviečiama imtis veiksmų Baltijos jūros ekologinei būklei pagerinti. Iniciatyvos metu numatyta kreiptis į Latvijos vyriausybę, aplankyti didžiausias Latvijos savivaldybės, kuriose bus tikrinama, ar užteršti vandenys nenuteka į upes, iš kur jie vėliau gali patekti į jūrą

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »