Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010–2011 m. didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį Lietuvoje buvo pasiektos rekordinės degalų kainos, kai litras 95 markės benzino kainavo vidutiniškai 5,01 Lt, o dyzelinių degalų – 4,66 Lt. Anot SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, degalų kainas į istorines aukštumas kilstelėjo ne tik smarkiai pakilusios naftos kainos, bet ir JAV dolerio atžvilgiu nusilpęs euras. „Naftos kainos tarptautinėje rinkoje šių metų pavasarį buvo panašios kaip prieš trejus metus, tačiau neigiamos įtakos turėjo kur kas stipresnis nei anuomet JAV doleris“, – sakė V.Tauraitė.

SEB banko ekspertai pastebi, jog iki šių metų mažmeninė degalų prekyba gana vangiai reagavo į degalų brangimą. Antai 2005–2008 m. mažmeninė degalų prekyba išgyveno auksinius laikus: apyvartos kreivė nuolat judėjo aukštyn, kaip ir degalų kainos. Tokia realybė prieštaravo ekonomikos teorijai, nes brangstant degalams, jų paklausa didėjo. 2009–2010 m. mažmeninė degalų prekyba smuko, tačiau šiuo laikotarpiu sunku iškristalizuoti vien kainų įtaką pirkėjų elgesiui, nes svarbiausias neigiamas veiksnys buvo ekonomikos susitraukimas. Neatmestina prielaida, jog oficialiajai prekybos statistikai įtakos turėjo ir tai, kad didėjo šešėlinė prekyba. Ekonomikai sustiprėjus 2011 m., mažmeninė degalų apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo dešimtadaliu, nors benzinas buvo vidutiniškai 48 ct/l, o dyzelinas – net 75 ct/l brangesnis, palyginti su 2010 metais.

SEB banko analitikų nuomone, degalų vartotojai į kainas akivaizdžiai ėmė reaguoti tik šiemet, kuomet degalinių švieslentėse ėmė šmėžuoti maždaug 5 Lt/l benzino kainos. „Degalų pabrangimas 2012 m. sausį–balandį buvo kuklesnis negu 2010–2011 m., bet jų prekybos plėtra itin staigiai prarado pagreitį ir šių metų balandį jau įžengė į nuosmukio teritoriją. Panaši degalų prekybos susitraukimo tendencija užfiksuota ir 2008 m. vasarą, kuomet dyzelino kaina pirmą sykį buvo perkopusi 4 Lt ribą“, – sakė V.Tauraitė.

Tuo pat metu vyko vadinamasis „dyzelizacijos“ reiškinys. Brangstant benzinui ir suskystintoms naftos dujoms (SND), jų vartojimas mažėjo, o dyzelino – didėjo, net ir kylant jo kainai. Išvada, kad lietuviai racionalizuoja degalų rūšių pasirinkimą remdamiesi ekonominiais motyvais, grindžiama ir tuo, jog Lietuvoje SND – pigiausių degalų – vartojimo proporcija viršija Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 7 kartus. Pagal Europos Komisijos 2010 m. dyzelino, 95 markės benzino ir SND suvartojimo duomenis, Europos Sąjungos šalių degalų vartojimas pagal šias tris rūšis pasiskirstė taip: 70,2 proc., 28,3 proc. ir 1,5 proc. Tuo tarpu atitinkamos Lietuvos proporcijos buvo 68,8 proc., 20,1 proc. ir 11,1 proc.

Kita vertus, lietuvių vartotojų prieraišumą degalams atspindi šios prekės dalis vartotojų krepšelyje. Anot V.Tauraitės, 2002 m. degalų ir tepalų svoris vartotojų kainų indekso (VKI) krepšelyje buvo 3,6 proc., o šiemet jis sudarė net 6,8 proc., vadinasi, didesnis degalų vartojimas išstūmė kitas prekes ir paslaugas iš vartojimo asortimento. Tai rodo, jog net smarkiai brangstantys degalai neskatino lietuvių riboti degalų vartojimo ar naudoti alternatyvias transporto priemones.