SEB banko atliktas klientų elgsenos tyrimas rodo, kad dažniausiai elektronine banko paslauga „Finansų planuotojas“, padedančia planuoti pajamas ir kontroliuoti išlaidas, naudojasi 18–39 metų asmenys.
SEB banko atliktas klientų elgsenos tyrimas rodo, kad dažniausiai elektronine banko paslauga „Finansų planuotojas“, padedančia planuoti pajamas ir kontroliuoti išlaidas, naudojasi 18–39 metų asmenys. Tyrimo duomenimis, šie klientai dažniau taupo, turi planą B nenumatytiems atvejams ir daugiau finansinių įsipareigojimų negu elektronine finansų planavimo paslauga nesinaudojantys tokios pats amžiaus grupės klientai.
Tyrimas rodo, kad 65 proc. išlaidas tokiu būdu kontroliuojančių 18–39 metų klientų gauna didesnes negu vidutines, t. y. 1,5 tūkst. litų, mėnesio pajamas. Vis tik, pasak J. Varanauskienės, nėra vienareikšmio atsakymo, ar didesnės pajamos ir didesnis turtas yra išlaidų kontrolės priežastis, ar pasekmė. „Intuityviai atrodytų, kad išlaidų kontrolė turėtų būti aktualesnė tiems, kas gauna mažas pajamas, tačiau šio ir kitų tyrimų duomenys leidžia manyti, kad šeimos biudžetą dažniau sudaro tie, kurių pajamos ne pačios mažiausios“, — pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Tyrimo duomenimis, tarp gyventojų, kurie, kontroliuoja savo išlaidas, palyginti su to nedarančiais, kelis kartus yra daugiau tokių, kurie turi santaupų. Pavyzdžiui, beveik trečdalis „Finansų planuotojo“ paslauga besinaudojančių 18–39 metų asmenų (29 proc.) savo sąskaitose turi sukaupę 5 tūkst. litų ir daugiau, kas ketvirtas (25 proc.) kaupia turtą pagal gyvybės draudimo arba savarankiško pensijų kaupimo sutartis, kas šeštas (16 proc.) yra investavęs į akcijas, obligacijas ar investicinius fondų vienetus. Atitinkamai išlaidų elektronine programa nekontroliuojančių klientų gretose tokiomis taupymo galimybėmis naudojamasi kur kas mažiau – atitinkamai kas aštuntas, kas keturioliktas ir du iš šimto klientai.
Įdomu tai, kad, paanalizavus mažesnes negu 1,5 tūkst. litų per mėnesį pajamas gaunančių klientų elgseną, pastebėta tokia pat tendencija: tarp tų, kurie kontroliuoja savo išlaidas naudodamiesi finansų planavimo paslauga, palyginti su to nedarančiais, santaupų turinčių taip pat gerokai daugiau – sukaupusių bent 5 tūkst. litų vertės finansinio turto yra atitinkamai 38 ir 20 procentų.
„Tyrimas rodo, kad net ir uždirbantys mažiau negu vidutiniškai, tačiau kontroliuojantys išlaidas, randa daugiau galimybių sukaupti lėšų negu to nedarantys gyventojai. Taigi ne visada mažos pajamos yra vienintelis santaupų dydį ribojantis veiksnys. Viena iš pagrindinių finansų valdymo klaidų yra neturėti santaupų. Vadinasi, savo išlaidas kontroliuoti linkę žmonės dažniau šios klaidos išvengia“, — pastebi J. Varanauskienė.
Tyrimas taip pat rodo, kad išlaidų kontrolė susijusi ir su turimais finansiniais įsipareigojimais — besinaudojančių finansų planavimo paslauga skaičius į viršų šokteli tada, kai turimi įsipareigojimai viršija 5 tūkst. litų.
Pasak J. Varanauskienės, natūralu, kad finansų valdymas tampa itin aktualus, kai reikia reguliariai kas mėnesį mokėti lizingo ar paskolos įmokas ir svarbu subalansuoti įsipareigojimus bei kasdienius finansinius poreikius. Tačiau čia išryškėja viena ne visada teisinga finansų valdymo elgsena – vienu metu turėti ir santaupų, ir už jas mažesnių trumpalaikių įsipareigojimų.
„Mūsų duomenys rodo, kad neretai mažesnių įsipareigojimų turintys klientai taip pat turi ir jų skolas padengiančių santaupų. Vienu metu turintys ir santaupų, ir skolų vartojimo reikmėms iš esmės išleidžia daugiau pinigų, negu reikėtų, kadangi paskolų palūkanos paprastai yra didesnės už, pavyzdžiui, indėlių palūkanas. Tokią elgseną galima sieti su itin dideliu saugumo poreikiu, tačiau toks elgesys tikrai ne visada yra racionalus“, — pastebi J. Varanauskienė.
Kad išlaidų planavimo ir kontrolės procesas būtų veiksmingas, SEB banko šeimos finansų ekspertė pirmiausia pataria atidžiau planuoti ir griežčiau kontroliuoti būtinąsias ir ypač nuolatines išlaidas. „Būtina konkrečiai numatyti, kokia pajamų dalis bus skirta taupyti. O turimas santaupas visgi derėtų atidžiau derinti su prisiimamais įsipareigojimais“ – sako J. Varanauskienė.
„Neretai girdime, kad išlaidų kontrolė atima gyvenimo džiaugsmą. Čia nemažai tiesos. Tačiau, jei išlaidų planas gana lankstus, ypač kai kalbama ne apie būtinąsias išlaidas, nebe taip baisu ryžtis atidžiau kontroliuoti išlaidas“, — sako J. Varanauskienė.
Jos teigimu, tikėtina, kad išlaidų kontrolės poreikis Lietuvoje išaugs, jeigu bus galutinai patvirtintas euro įvedimas. „Euras yra stambesnio nominalo valiuta, todėl iškyla pinigų iliuzijos pavojus – prekės gali pradėti atrodyti pigesnės, negu yra iš tikrųjų. Taigi, įvedus šalyje naująją valiutą, išlaidų kontrolė būtų vienas aktualiausių būdų, galinčių padėti išvengti įvairių su neapsižiūrėjimu ar apsiskaičiavimu susijusių nesklandumų“, — sako J. Varanauskienė.