SEB tyrimai: renkantis pagrindinį banką gyventojams svarbiausia kasdienių finansinių paslaugų teikimo sąlygos

Publikuota: 2012 m. spalio 18 d. ketvirtadienis

SEB banko iniciatyva atlikti gyventojų nuomonės tyrimai rodo, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi vieno banko paslaugomis, 42 proc. – dviejų bankų, o trijų arba daugiau – 17 proc. šalies gyventojų. Renkantis pagrindinį banką, gyventojams svarbiausias kriterijus yra palankios kasdienių finansinių paslaugų kainos ir sąlygos – tai nurodė 73 proc. respondentų. Kiti du dažniausiai minėti kriterijai, lemiantys pasirinkimą, yra greitas ir patogus aptarnavimas (50 proc. respondentų) bei banko reputacija (49 proc.).

Tyrimų duomenimis, renkantis pagrindinį banką mažiau svarbūs respondentams šie kriterijai: didžiausias aptarnavimo tinklas (35 proc.), kokybiškos konsultacijos (25 proc.), ilgiausia veiklos patirtis (14 proc.).

 

Remiantis tyrimų duomenimis, 41 proc. Lietuvos gyventojų pagrindiniu savo banku laiko tą, kuriame tvarko savo kasdienius finansus, 42 proc. – į kurio sąskaitą pervedamos jų nuolatinės pajamos. Tik nedaugelis pagrindiniu banku laiko tą banką, kuriame turi paskolą ar kurio specialius pasiūlymus gauna.

 

„Kadangi Lietuvoje dar santykinai nedidelė dalis žmonių turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams ar investuoja lėšas ilgam laikotarpiui, pagrindiniu banku laiko tą, kuriame tvarko kasdienius finansus. Akivaizdu, kad rinkdamiesi pagrindinę finansų įstaigą, žmonės pirmiausia vertina tai, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina jie gali gauti tas paslaugas, kuriomis tenka naudotis kasdien: pervedant pinigus, atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, naudojantis bankomatais ar elektronine bankininkyste. Daugiau nei pusė žmonių, būdami ne vieno banko klientais, gali palyginti kelis bankus, todėl taip pat vertina ne tik sąlygas ir kainas, bet ir aptarnavimo kokybę bei apskritai banko įvaizdį ir reputaciją“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, atsižvelgdami į tai, bankai nuolat tobulina kasdienių paslaugų teikimo sąlygas. „Konkurencija šioje srityje stiprėja, dauguma bankų siekia būti pagrindiniu banku savo klientams, teikdami jų poreikius atitinkančias kasdienių finansinių paslaugų sąlygas ir pasiūlydami patrauklias kainas“, – sako V. Doveika. Pasak jo, vienas iš tokių pavyzdžių – pernai SEB banko rinkoje pasiūlyta naujovė – kasdienių finansinių paslaugų planai už fiksuotą mėnesio mokestį. „Ši naujovė prigijo, nes klientai galėjo ne tik sutaupyti, bet ir iš esmės pakeisti ankstesnius savo kasdienius finansų tvarkymo įpročius, kuomet daugelį finansinių operacijų atlikdavo grynaisiais pinigais.

Tyrimų duomenimis, palankios kasdienių finansinių paslaugų kainos ir sąlygos, kaip pasirinkimą lemiantis kriterijus, svarbiausias 20–29 metų asmenims – tą nurodė 82 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Rečiausiai iš visų amžiaus grupių šį kriterijų rinkosi vyriausi (60–74 metų) asmenys – 58 proc. respondentų.

Renkantis pagrindinį savo banką, greitas ir patogus aptarnavimas svarbesnis 20-29 metų amžiaus žmonėms (57 proc.), tačiau kur kas mažiau svarbus 60–74 metų amžiaus respondentams (42 proc.). Banko reputacija svarbesnė 20-29 amžiaus gyventojams (52 proc.), tačiau ne tokia svarbi 50-59 metų amžiaus respondentams (42 proc.).

Dvi gyventojų apklausas internetu birželio ir rugsėjo mėnesiais atliko agentūra „Mindshare“. Tyrimų metu atitinkamai buvo apklausti 2 041 ir 1 943 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »