Siekiama gerinti investicinių paslaugų kokybę, stiprinama investuotojų apsauga

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 7 d. antradienis

Lietuvos bankas, siekdamas gerinti šalies finansinių priemonių rinkoje teikiamų investicinių paslaugų kokybę ir užtikrinti investuotojų apsaugą, parengė Bendro Europos pinigų rinkos fondų apibrėžimo gaires. Jas patvirtino Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Taip pat patvirtintos Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo ir informacijos šiame dokumente pateikimo gairės.

Bendro Europos pinigų rinkos fondų apibrėžimo gairių pagrindinis tikslas – atkreipti rinkos dalyvių dėmesį į visoje Europoje bendrą pinigų rinkos fondo apibrėžimą ir taip užtikrinti ne tik teisinį aiškumą, bet ir pagerinti investuotojų apsaugą. Tikimasi, kad bendras pinigų rinkos fondų apibrėžimas leis aiškiau atskirti fondus, kurių veikla yra labai griežtai apribota nuo fondų, kurių veikla yra mažiau ribojama. Europos pinigų rinkos fondai skirstomi į dvi rūšis: trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondus ir pinigų rinkos fondus.

Lietuvos banko dokumento, parengto pagal Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gaires, reikalavimai taikomi suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, suderintosioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir su reikiamais pakeitimais – specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms bei specialiosioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo ir informacijos šiame dokumente pateikimo gairių tikslas – paaiškinti svarbiausius pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo aspektus ir padėti valdymo įmonėms tinkamai įgyvendinti atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Aprašyti geros praktikos pavyzdžiai ir būdai, kaip pasiekti dokumento reguliavimo tikslą, kad investuotojams privaloma pateikti informacija būtų aiški ir paprasta. Taip pat nurodyti veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pasirenkant struktūrizuotųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklos rezultatų scenarijus, pateikiami patarimai, kaip šie scenarijai turėtų būti pristatyti investuotojams. Pridėtas pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pavyzdys.

Priežiūros tarnybos patvirtinti du dokumentai papildo 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos banko valdybos priimtus 25 teisės aktus, kurie investuotojams sudaro palankesnes investavimo, informavimo apie tai sąlygas.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

SEB „Namų ūkių finansinio turto barometras“: pragiedrulius finansų padangėje mato ir statistikai, ir gyventojai

Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai gerėjo: vidutinis darbo užmokestis didėjo, o vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis šiek tiek atpigo. Gyventojų apklausų rezultatai ir namų ūkių finansinė elgsena rodo, kad namų ūkiai kuria optimistiškesnius ateities planus — yra labiau linkę leisti pinigus vartojimo poreikiams, šiek tiek drąsiau skolinasi, dažniau sudaro ilgalaikio taupymo sutartis ir skiria tam daugiau pinigų. skaityti »

Pasirodys moneta, skirta VDU atkūrimo 25–mečiui

Lietuvos bankas praneša, kad 2014–aisiais numatoma išleisti proginę sidabrinę monetą, skirtą VDU atkūrimo 25–mečiui. skaityti »

SEB: Lietuvos sostinėje galimybės įsigyti būstą per metus didėjo sparčiausiai tarp Baltijos šalių

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro. skaityti »

Per dvejus „Snoro“ bankroto metus sugrąžinta 1,9 mlrd. litų – Išmokos kreditoriams priklausys nuo laimėjimų teismuose

Per dvejus metus nuo banko „Snoras„ bankroto pradžios bankroto administratoriaus Neilo Cooperio vadovaujama komanda sugrąžino beveik 1,9 mlrd. litų banko turto ir lėšų. skaityti »

„Snoro“ bankroto administratorius pradeda didelės vertės nekilnojamojo turto portfelio pardavimą

„Snoro" bankroto administratorius pradeda iš skolininkų perimto didelės vertės nekilnojamojo turto pardavimo procesą. Visas portfelis susideda iš 14 objektų ir yra vertinamas daugiau nei 50 mln. litų. Pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą papildys fondą, skirtą banko kreditorių išmokoms. skaityti »

„The Banker“: Šiaulių bankas – geriausias 2013 metų bankas Lietuvoje

Didžiausią lietuviško kapitalo dalį turintis Šiaulių bankas „The Financial Times“ leidžiamo tarptautinio žurnalo „The Banker“ jau 14–tus metus organizuojamuose prestižiniuose bankų apdovanojamuose gavo išskirtinį įvertinimą – Šiaulių bankas pripažintas „Geriausiu 2013 metų banku Lietuvoje“. skaityti »

AB „Citadele“ banko dukterinė lizingo bendrovė pradėjo teikti lizingo paslaugas su INVEGA garantijomis

AB „Citadele“ banko dukterinė lizingo bendrovė, siekdama didinti mažų ir vidutinių įmonių finansavimo apimtis, pradėjo teikti lizingo paslaugas su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGOS) garantijomis. skaityti »

SEB grupės analitikai: euro zonos ūkis įsisiūbuos lėtai

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. skaityti »

Lietuvos banko interneto svetainėje – prognozės dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti naujausias prognozes dėl Lietuvos galimybių kitų metų pavasarį atitikti euro įvedimui svarbius Mastrichto kriterijus. skaityti »