Siekiama gerinti investicinių paslaugų kokybę, stiprinama investuotojų apsauga

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 7 d. antradienis

Lietuvos bankas, siekdamas gerinti šalies finansinių priemonių rinkoje teikiamų investicinių paslaugų kokybę ir užtikrinti investuotojų apsaugą, parengė Bendro Europos pinigų rinkos fondų apibrėžimo gaires. Jas patvirtino Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Taip pat patvirtintos Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo ir informacijos šiame dokumente pateikimo gairės.

Bendro Europos pinigų rinkos fondų apibrėžimo gairių pagrindinis tikslas – atkreipti rinkos dalyvių dėmesį į visoje Europoje bendrą pinigų rinkos fondo apibrėžimą ir taip užtikrinti ne tik teisinį aiškumą, bet ir pagerinti investuotojų apsaugą. Tikimasi, kad bendras pinigų rinkos fondų apibrėžimas leis aiškiau atskirti fondus, kurių veikla yra labai griežtai apribota nuo fondų, kurių veikla yra mažiau ribojama. Europos pinigų rinkos fondai skirstomi į dvi rūšis: trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondus ir pinigų rinkos fondus.

Lietuvos banko dokumento, parengto pagal Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gaires, reikalavimai taikomi suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, suderintosioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir su reikiamais pakeitimais – specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms bei specialiosioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo ir informacijos šiame dokumente pateikimo gairių tikslas – paaiškinti svarbiausius pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo aspektus ir padėti valdymo įmonėms tinkamai įgyvendinti atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Aprašyti geros praktikos pavyzdžiai ir būdai, kaip pasiekti dokumento reguliavimo tikslą, kad investuotojams privaloma pateikti informacija būtų aiški ir paprasta. Taip pat nurodyti veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pasirenkant struktūrizuotųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklos rezultatų scenarijus, pateikiami patarimai, kaip šie scenarijai turėtų būti pristatyti investuotojams. Pridėtas pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pavyzdys.

Priežiūros tarnybos patvirtinti du dokumentai papildo 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos banko valdybos priimtus 25 teisės aktus, kurie investuotojams sudaro palankesnes investavimo, informavimo apie tai sąlygas.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Ant 2 Lt monetų – unikalūs Lietuvos gamtos ir žmogaus rankų kūriniai

Spalio 29-ąją Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines apyvartines 2 litų monetas, skirtas gamtos ir žmogaus kūriniams, – į gyventojų pinigines ir kolekcininkų lentynas įriedės Puntukas, šaknis įleis Stelmužės ąžuolas, įplauks kurėnas ir įsisuks verpstė. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys. skaityti »

Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 38,2 mln. Litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 38,2 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 7,8 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. skaityti »

„Citadele“ bankas per tris 2013 m. ketvirčius uždirbo 10 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas per š. m. tris ketvirčius uždirbo 10 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 14,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Finansų rinkos dalyviai pradeda vertinti didėjančią euro įvedimo tikimybę

Lietuvos užsibrėžtą siekį nuo 2015 m. įsivesti eurą ir šalies galimybes šį tikslą įgyvendinti jau vertina ir pasaulio finansų rinkos dalyviai. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pagerino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą ir kaip vieną iš tokio veiksmo priežasčių nurodė didėjančią tikimybę, kad šalis numatytu laiku taps euro zonos nare. skaityti »

Namų ūkių perkamoji galia visose Baltijos šalyse padidėjo

Nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų antrą ketvirtį, palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus, padidėjo visose Baltijos šalyse, Estijoje jis augo sparčiausiai — 8,5 procento. Tuo tarpu Latvija pirmavo pagal realiojo darbo užmokesčio augimą dėl rekordiškai mažos infliacijos, teigiama SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Didžioji dalis Baltijos šalių namų ūkių santaupų laikoma indėlių sąskaitose

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 proc. skaityti »

Nemokamuose Lietuvos banko seminaruose – asmeninių finansų valdymo abėcėlė

Lietuvos bankas jau antrą rudenį šalies gyventojams organizuoja nemokamų seminarų ciklą apie atsakingą asmeninių finansų valdymą ir skolinimąsi. skaityti »

Planuodami imti būsto paskolą norėtų apsidrausti kas antras, bet apsidraudžia tik kas aštuntas

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). skaityti »

Šiaulių bankas finansuos naujos švedų koncerno gamyklos statybą Šiauliuose

Šiaulių bankas suteikė 17,8 mln. litų kreditą įmonei ROL/STATGA naujos gamyklos statybai Šiauliuose. skaityti »