Specialus SEB banko finansų konsultavimo modelis įmonėms padės geriau valdyti pinigų srautus

Publikuota: 2012 m. kovo 27 d. antradienis

SEB bankas, atsižvelgdamas į augantį verslininkų finansinių patarimų poreikį, pristato specialų finansų konsultavimo modelį. Jis skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta yra didesnė negu 1 mln. litų. Konsultuojant banko vadybininkai naudoja verslo analizės ir modeliavimo kompiuterinę programą, kuri aiškiai parodo, kaip vieni ar kiti verslo sprendimai, pavyzdžiui, investuoti, skolintis apyvartiniam kapitalui ir kiti, gali lemti įmonės finansinę padėtį trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Tokia analizė padės įmonių vadovams priimti geriausius sprendimus, kad būtų užtikrintas finansinis verslo stabilumas ir sėkminga jo plėtra.

„Konsultavimo modelį pritaikėme įmonėms, kurių metų apyvarta didesnė negu 1 mln. litų, kadangi tokių bendrovių finansus valdyti tampa sudėtingiau. Be to, jos turi daugiau galimybių toliau plėstis. Tačiau, norint planuoti augimą, nebeužtenka paprastų pelno ar nuostolio ataskaitų, reikia gilesnės finansinių srautų analizės. Tad teikdami tokio pobūdžio konsultacijas, galėsime prisidėti plečiant Lietuvos smulkųjį ir vidutinį verslą“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, sunkmetis įmones išmokė atidžiau planuoti finansus, mažinti sąnaudas ir dirbti kuo efektyviau, o dabar jau pamažu juntamas noras plėstis, didinti gamybos, eksporto mastą. „Vis dėlto verslininkai išlieka atsargūs prieš imdamiesi plėtros. Jie nori gerai apgalvoti, kokia gali būti planuojamų sprendimų finansinė rizika. Tai be patogių priemonių neretai sunku padaryti“, – sako V. Doveika.

SEB kompiuterinė programa, naudojama teikiant konsultacijas, padeda ne tik įvertinti dabartinę įmonės finansinę būklę, bet ir pasižiūrėti, kaip ji kistų priėmus vieną ar kitą sprendimą, susijusį su naujomis investicijomis, apyvartinio kapitalo, sąnaudų pokyčiais, dabartiniais ir naujais finansiniais įsipareigojimais bei kitais piniginiais reikalais. Kompiuterio ekrane įmonės finansinės padėties kitimas matomas iš karto lengvai suprantamuose grafikuose ir lentelėse.

SEB banko verslo klientų vadybininkas kartu su klientu atlieka tris žingsnius. Pirmiausia išanalizuojami visi įmonės pajamų ir išlaidų srautai – galima įvertinti duomenis net nuo pat įmonės įkūrimo dienos. Tuomet pereinama prie finansų prognozių, kurios modeliuojamos atsižvelgiant į kliento svarstomus verslo planus, pavyzdžiui, ketinimą investuoti tam tikras lėšas į naudojamos įrangos modernizavimą, numatomą žaliavų brangimą, lemiantį įmonės sąnaudų augimą ir kitus. Pastaroji analizė padeda įmonei įvertinti galimų sprendimų įtaką būsimiems įmonės pinigų srautams, verslo ateičiai. Galiausiai pasirenkamos tos priemonės ir sprendimai, kurie geriausiai padės įgyvendinti numatytus tikslus.

„Bankas turi įvairių paslaugų, padedančių įmonėms užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą, prekybos plėtrą – tai ir kreditai, faktoringas, lėšų valdymas ir daugelis kitų. Tam, kad būtų pasiūlyta geriausia jų, svarbu žinoti, kokia yra dabartinė įmonės padėtis, ateities planai, poreikiai, o taip pat turėti galimybę parodyti, kaip per metus keistųsi įmonės finansai pasirinkus vieną ar kitą paslaugą. Be to, mūsų naudojama kompiuterinė programa verslininkui leidžia kur kas aiškiau pamatyti, kaip vidiniai sprendimai, pavyzdžiui, atsiskaitymo terminų su užsakovais peržiūrėjimas ar produkcijos kainodaros keitimas, lemia įmonės pinigų srautus“, – sako V. Doveika.

Į nemokamas konsultacijas, kuriose taikomas finansų konsultavimo modelis, mažos ir vidutinės įmonės gali registruotis susisiekusios su savo vadybininku arba bendruoju SEB banko telefonu įmonėms 19222. Toks pats įmonių finansų konsultavimo modelis jau naudojamas SEB grupės bankuose Latvijoje ir Estijoje. Artimiausiu metu jis bus pradėtas naudoti ir Švedijoje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »