Specialus SEB banko finansų konsultavimo modelis įmonėms padės geriau valdyti pinigų srautus

Publikuota: 2012 m. kovo 27 d. antradienis

SEB bankas, atsižvelgdamas į augantį verslininkų finansinių patarimų poreikį, pristato specialų finansų konsultavimo modelį. Jis skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta yra didesnė negu 1 mln. litų. Konsultuojant banko vadybininkai naudoja verslo analizės ir modeliavimo kompiuterinę programą, kuri aiškiai parodo, kaip vieni ar kiti verslo sprendimai, pavyzdžiui, investuoti, skolintis apyvartiniam kapitalui ir kiti, gali lemti įmonės finansinę padėtį trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Tokia analizė padės įmonių vadovams priimti geriausius sprendimus, kad būtų užtikrintas finansinis verslo stabilumas ir sėkminga jo plėtra.

„Konsultavimo modelį pritaikėme įmonėms, kurių metų apyvarta didesnė negu 1 mln. litų, kadangi tokių bendrovių finansus valdyti tampa sudėtingiau. Be to, jos turi daugiau galimybių toliau plėstis. Tačiau, norint planuoti augimą, nebeužtenka paprastų pelno ar nuostolio ataskaitų, reikia gilesnės finansinių srautų analizės. Tad teikdami tokio pobūdžio konsultacijas, galėsime prisidėti plečiant Lietuvos smulkųjį ir vidutinį verslą“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, sunkmetis įmones išmokė atidžiau planuoti finansus, mažinti sąnaudas ir dirbti kuo efektyviau, o dabar jau pamažu juntamas noras plėstis, didinti gamybos, eksporto mastą. „Vis dėlto verslininkai išlieka atsargūs prieš imdamiesi plėtros. Jie nori gerai apgalvoti, kokia gali būti planuojamų sprendimų finansinė rizika. Tai be patogių priemonių neretai sunku padaryti“, – sako V. Doveika.

SEB kompiuterinė programa, naudojama teikiant konsultacijas, padeda ne tik įvertinti dabartinę įmonės finansinę būklę, bet ir pasižiūrėti, kaip ji kistų priėmus vieną ar kitą sprendimą, susijusį su naujomis investicijomis, apyvartinio kapitalo, sąnaudų pokyčiais, dabartiniais ir naujais finansiniais įsipareigojimais bei kitais piniginiais reikalais. Kompiuterio ekrane įmonės finansinės padėties kitimas matomas iš karto lengvai suprantamuose grafikuose ir lentelėse.

SEB banko verslo klientų vadybininkas kartu su klientu atlieka tris žingsnius. Pirmiausia išanalizuojami visi įmonės pajamų ir išlaidų srautai – galima įvertinti duomenis net nuo pat įmonės įkūrimo dienos. Tuomet pereinama prie finansų prognozių, kurios modeliuojamos atsižvelgiant į kliento svarstomus verslo planus, pavyzdžiui, ketinimą investuoti tam tikras lėšas į naudojamos įrangos modernizavimą, numatomą žaliavų brangimą, lemiantį įmonės sąnaudų augimą ir kitus. Pastaroji analizė padeda įmonei įvertinti galimų sprendimų įtaką būsimiems įmonės pinigų srautams, verslo ateičiai. Galiausiai pasirenkamos tos priemonės ir sprendimai, kurie geriausiai padės įgyvendinti numatytus tikslus.

„Bankas turi įvairių paslaugų, padedančių įmonėms užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą, prekybos plėtrą – tai ir kreditai, faktoringas, lėšų valdymas ir daugelis kitų. Tam, kad būtų pasiūlyta geriausia jų, svarbu žinoti, kokia yra dabartinė įmonės padėtis, ateities planai, poreikiai, o taip pat turėti galimybę parodyti, kaip per metus keistųsi įmonės finansai pasirinkus vieną ar kitą paslaugą. Be to, mūsų naudojama kompiuterinė programa verslininkui leidžia kur kas aiškiau pamatyti, kaip vidiniai sprendimai, pavyzdžiui, atsiskaitymo terminų su užsakovais peržiūrėjimas ar produkcijos kainodaros keitimas, lemia įmonės pinigų srautus“, – sako V. Doveika.

Į nemokamas konsultacijas, kuriose taikomas finansų konsultavimo modelis, mažos ir vidutinės įmonės gali registruotis susisiekusios su savo vadybininku arba bendruoju SEB banko telefonu įmonėms 19222. Toks pats įmonių finansų konsultavimo modelis jau naudojamas SEB grupės bankuose Latvijoje ir Estijoje. Artimiausiu metu jis bus pradėtas naudoti ir Švedijoje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »