Svyruojantis pasaulio ūkis išvengs nuosmukio, teigia SEB grupės analitikai

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 30 d. antradienis

Pasaulio ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, tačiau pakartotinės recesijos nepatirs, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Kita vertus, išsivysčiusių valstybių skolų problema neleidžia tikėtis greito sunkumų sprendimo ir lems vangų ekonomikos augimą artimiausiais metais. Dėl globalių iššūkių Baltijos šalių ekonomikos plėtra taip pat bus lėtesnė nei prognozuota anksčiau.

Pasak SEB grupės analitikų, daugelio išsivysčiusių pasaulio šalių ūkio augimas 2012-2013 m. bus tik 1-2 proc., tuo tarpu recesijos tikimybė vertinama maždaug 30 procentų. Ekonomikos smukimo rizika smarkiai priklausys nuo politinių sprendimų, kurie bus priimti artimiausiu metu. Daug lemiantis bus JAV apsisprendimas, kaip paskatinti ekonomiką artimoje ateityje ir laikytis fiskalinės drausmės ilgesniu laikotarpiu, bei euro zonos pasirinkimai, sprendžiant didesnės fiskalinės vienybės ir valstybių suvereniteto dilemą. „Pasaulio ekonomika susiduria su giliomis sisteminėmis problemomis, kurioms reikia valstybių sienas peržengiančio koordinuoto atsako. Euro zona taip pat priartėjo prie būtinybės didinti tarpvalstybinį veiksmų derinimą, kitaip kils grėsmė euro egzistavimui“, – pažymi SEB grupės ekspertai.

Kylančių rinkų, ypač Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių, ekonomikos padėtis yra geresnė, teigia SEB grupės analitikai. Nors jos neliks nuošalyje nuo JAV ir euro zonos sunkumų, šių rinkų metinis prieaugis sieks 6-8 proc. ir pagyvins pasaulio ekonomikos plėtrą. Kita vertus, kylančių rinkų paklausa iš dalies lems gana aukštas pasaulines žaliavų kainas.

SEB grupės analitikų prognozėmis, išsivysčiusių šalių infliacija artimiausiais metais bus nedidelė, todėl pagrindiniai pasaulio centriniai bankai toliau vykdys skatinančiąją pinigų politiką. Europos centrinis bankas nekeis palūkanų normų nei šiemet, nei kitąmet, o JAV Federalinis atsargų bankas palaikys rekordiškai žemas palūkanas ir 2012-2013 metais. Be to, SEB grupės analitikų vertinimais, galimos ir kitos skatinančios pinigų politikos priemonės: vyriausybės obligacijų pirkimai ar sektoriniai kreditavimo prioritetai.

Baltijos šalių vidaus rinka pamažu stiprėja, tačiau jai grėsmę kelia prastesnės pagrindinių eksporto partnerių perspektyvos, pabrėžia SEB grupės ekspertai. Kita vertus, krizės laikotarpiu pagerėjęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos konkurencingumas padės atsispirti išorės rinkų silpimui, todėl tikimasi vis dar santykinai spartaus eksporto didėjimo. SEB grupės analitikai pažymi, jog ypač Latvija 2012 m. toliau laikysis griežtos valstybės finansų politikos. SEB grupės prognozėmis, Lietuvos realaus BVP plėtra 2012 m. bus 4,0 proc., o 2013 m. – 4,5 proc. Latvijos ir Estijos ekonomikos augimas 2012 m. sieks 3,5 proc., o 2013 m. – atitinkamai 4,0 ir 4,5 proc.

„Palyginti su išsivysčiusiomis pasaulio šalimis, infliacija Lietuvoje bus aukštesnė dėl santykinai didesnių energijos išlaidų. Nors maisto produktų brangimas artimiausiu metu kiek atlėgs, tačiau gyventojų perkamąją galią ribos brangūs energijos ištekliai. Kita vertus, teigiamos įtakos vidaus paklausai turės nykstantis nedarbas ir didesnės pajamos, o Estijoje ir Lietuvoje – laisvesnė fiskalinė politika“, – teigė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »