Telefoniniai sukčiai šiemet jau pasisavino per milijoną litų

Publikuota: 2013 m. spalio 10 d. ketvirtadienis

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 219 asmenų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Tai yra 2,2 karto daugiau negu per visus praėjusius metus, kai į banką iš viso kreipėsi 97 nukentėjusieji. Banko duomenimis, šiemet dvigubai išaugo ir sukčių grobis: metams dar nesibaigus jau perkopė milijono litų ribą — nuo sausio iki rugsėjo pabaigos iš gyventojų sukčiai išviliojo 1,1 mln. litų.

„Nuo telefoninių sukčių nukentėjusių asmenų ir jų patirtų nuostolių akivaizdus didėjimas atskleidžia, kaip smarkiai ši nusikalstama veika yra išsikerojusi Lietuvoje. Klaidinga manyti, kad į telefoninių sukčių pinkles patenka tik mažesnių miestų gyventojai. Apie tokio sukčiavimo atvejus labai dažnai praneša būtent didmiesčių gyventojai“, — sako Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius.

SEB banko duomenimis, į sukčių pinkles dažniausiai pakliūva moterys. Vien per trečią šių metų ketvirtį užfiksuoti 84 atvejai, kai į banką kreipėsi nuo telefoninių sukčių nukentėjusios moterys, ir 10 atvejų, kai dėl to kreipėsi vyrai. Remiantis banko statistika, vidutinė gyventojų patirtų nuostolių suma šiuo metu yra apie 4,7 tūkst. litų, o didžiausia — jau viršija 50 tūkst. litų.

„Nusikaltėliai dažniausiai pergudrauja vyresnius gyventojus — mūsų duomenimis, nukentėjusiųjų amžiaus vidurkis yra 56 metai. Tokią taktiką sukčiai yra pasirinkę neatsitiktiniai. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių prie banko paslaugų internetu sistemos jungiasi naudodami slaptažodžių korteles, todėl reikiamus prisijungimų duomenis išvilioti yra paprasta. Tuo tarpu lėšų vagysčių, jei asmuo naudojasi mobiliuoju parašu ar slaptažodžių generatoriumi, pasitaiko labai retai“, — pastebi A. Šapola. Jis pataria vyresnio amžiaus žmonėms, sulaukusiems įtartinų skambučių iš asmenų, prisistatančių valstybės ar kitų institucijų pareigūnais ir reikalaujančių atskleisti asmeninius duomenis, neskubėti vykdyti tokių veiksmų, o pasitarti su kitais šeimos nariais.

„Deja, į sukčių pinkles papuola ir tie žmonės, kurie ne kartą yra girdėję apie tokio pobūdžio nusikaltimus. Sukčių skambučiai būna netikėti, neretai yra grasinama, gąsdinama, todėl žmonės patiria stresą ir nesusimąsto, kad yra apgaudinėjami“, — sako A. Šapola.

SEB bankas primena, kad jokios institucijos, net teisėsaugos, neturi teisės prašyti atskleisti asmeninių prisijungimo prie bankų sistemų duomenų. Bankas ragina visus gyventojus, sulaukusius tokių skambučių, iš karto kreiptis į banką ir policiją.

Pasak A. Šapolos, kita telefoninių sukčiavimų grandis, be kurios negalėtų vykti sukčiavimai, yra asmenys, kurie leidžia naudoti asmenines banko sąskaitas neteisėtai pasisavintoms lėšoms pervesti ir paimti.

„Šie asmenys yra nusikaltimų bendrininkai, dažniausiai už tai gaunantys ir savo atlygį. Mūsų duomenimis, tai yra jauni žmonės, kurių amžiaus vidurkis yra 33 metai ir kurių dauguma gauna įvairias valstybės išmokas, pašalpas. Taigi galima daryti prielaidą, kad jie greičiausiai yra bedarbiai“, — sako A. Šapola.

SEB banko duomenimis, 2012 metais neteisėtai pervedus ir išgryninus lėšas buvo panaudotos 112 asmenų sąskaitos, o šiemet šis skaičius jau išaugo daugiau negu dvigubai — iki 262.

„Dabar kaip tik yra tikslinamos įstatymų pataisos, pateiktos svarstyti Seime, kur numatoma, kad bankai galėtų tarpusavyje keistis informacija apie tokius asmenis ir jų vykdomą veiklą. Deja, kol tokios galimybės nėra įtvirtintos įstatymų, vienam bankui uždarius asmens sąskaitą dėl galimai neteisėtos veikos toks asmuo gali netrukdomai nueiti į kitą banką, atsidaryti naują sąskaitą ir toliau atlikti nusikalstamus veiksmus“, — sako A. Šapola.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »