Vasaros olimpinių žaidynių sportininkai dėvės „Visa“ žiedus

Publikuota: 2016 m. birželio 15 d. trečiadienis

Europos futbolo čempionato sirgaliai naudojasi bekontaktėmis apyrankėmis, o vasaros olimpinių žaidynių dalyviai gaus dar patogesnę atsiskaitymo priemonę – žiedus.

Bekontakčius žiedus sukūrė viena iš oficialių olimpinių ir parolimpinių žaidynių rėmėjų – „Visa“. Bendrovė eksperimentui išbandyti pasirinko 45 sportininkus.

NFC žiedai sudaryti iš mikrolusto mokėjimo informacijai saugoti ir NFC modulio bekontakčiam atsiskaitymui atlikti. Duomenų apsaugai sustiprinti taip pat naudojama speciali duomenų skaitmenizavimo technologija.

Žieduose netgi nėra maitinimo elementų, jų nereikia įkrauti. Jie nebijo vandens ir veikia net 50 metrų gylyje. Taigi plaukikas galėtų tokiu žiedu atsiskaityti tiesiai iš baseino, jei tik jame būtų mokėjimo terminalas.

Vasaros olimpinės žaidynės vyks 2016 m. rugpjūčio 5–21 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje. „Visa“ jau įrengė šio miesto centre apie 4 tūkst. mokėjimo terminalų, kurie  priima bekontakčius atsiskaitymus.

„Visa“ žiedai – tikrai išskirtinė naujovė. Manau, kad visi olimpiados sportininkai bus ja sužavėti. Juk bus galima iškart po treniruotės nueiti apsipirkti, negrįžtant į drabužinę piniginės“, – džiaugėsi plaukimo čempionė Missi Franklin.

Ateityje „Visa“ planuoja išplėsti bekontakčių įrenginių pasirinkimą: tai bus ne tik laikrodžiai, apyrankės, žiedai, bet ir kiti įvairūs aksesuarai – papuošalai, drabužių detalės.

Mados renginio „London Fashion Week“ metu „Visa“ pademonstravo, kaip bekontakčiu žiedu galima įsigyti patinkančią suknelę tiesiai nuo podiumo.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »