Vilniaus centre iš monetų sukurtas paminklas įamžins Litą ir pagerbs pirmąjį Lietuvos banko valdytoją

Publikuota: 2015 m. gruodžio 18 d. penktadienis

Vilniaus centre, prie Lietuvos banko pastato, iškilmingai atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio, jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių tokių monetų. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš išlydytų monetų.

„Šis paminklas primins mūsų valstybei garbingai tarnavusį piniginį vienetą Litą ir išreikš mūsų pagarbą profesoriui Vladui Jurgučiui – pirmajam Lietuvos banko valdytojui, kuris daug prisidėjo užtikrinant tarpukario Lietuvos pinigų stabilumą, lito įtvirtinimą šalies ūkyje, jo dėka litas tapo viena stipriausių tuometinių valiutų. V. Jurgutis sustiprino ir patį Lietuvos banką kaip valstybės instituciją, kurios tradicijas tęsiame ir dabar. Paminklas iš litų yra simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis padėkojo Vlado Jurgučio paminklą sukūrusiam skulptoriui Gediminui Piekurui, kuris yra sukūręs skulptūrų, stovinčių Vilniaus viešosiose erdvėse.

Naujuoju sostinės architektūriniu akcentu prie Lietuvos banko pastato pasidžiaugė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, dalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoje.

Vlado Jurgučio biustas stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Taip kolona simboliškai jungia pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinės Lietuvos pinigų istoriją, kurioje įrašytas ir Vlado Jurgučio vardas.

Iš vario, cinko ir nikelio lydinio, kuris naudotas 50 lito centų monetoms kaldinti, paminklui sukurti panaudota apie 450 kg monetų. Biustą nuspręsta daryti iš didesnio nominalo, 50 lito centų monetų, kad naudojant mažesnį monetų kiekį būtų paprasčiau išlieti biustą ir postamentą.

Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922–1929 m.) vadovavęs mūsų šalies centriniam bankui – Lietuvos bankui – ir visai šalies pinigų politikai. Tuometinei Lietuvos pinigų sistemai jis sukūrė tvirtus pamatus.

Vlado Jurgučio nuopelnams Lietuvos bankininkystei pabrėžti Lietuvos bankas yra įsteigęs Vlado Jurgučio premiją. Šiemet ji skirta septintą kartą. Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų veiklos rodikliai: stabilios augimo tendencijos

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų trečiojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. skaityti »

„Citadele“ bankas Lietuvoje per devynis 2016 m. mėnesius uždirbo 2 mln. eurų grynojo pelno

Per 9 š. m. mėnesius „Citadele“ bankas Lietuvoje uždirbo 2 mln. eurų grynojo pelno. skaityti »

Eurosistemai pratęsus skatinimo programą Lietuvoje toliau vyraus žemos palūkanos

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiajai tarybai nusprendus tęsti Eurosistemos išplėstinę turto pirkimo programą ir po 2017 metų kovo, artimiausiais metais išsilaikys palankios finansavimosi sąlygos Lietuvai, jos įmonėms ir gyventojams. skaityti »

„The Banker“ išrinko Šiaulių banką geriausiu 2016-ųjų Lietuvos banku

Didžiosios Britanijos dienraščio „The Financial Times“ leidžiamas žurnalas „The Banker“ Šiaulių banką pripažino geriausiu 2016 metų Lietuvos banku. skaityti »

Išleidęs obligacijas Latvijos bankas „Citadele“ pritraukė 40 mln. eurų

Gruodžio 6 d. Latvijos bankas AS „Citadele banka“ išleido obligacijas, kurių vertė – 40 mln. eurų. skaityti »

Trumpa bankomato istorija...

Automatinė pinigų gryninimo sistema „De La Rue“ – taip buvo pavadintas pirmasis Londone 1967 metais įrengtas grynųjų pinigų išdavimo automatas. skaityti »

Austrijos bankas naudos bekontakčius „Diebold Nixdorf“ bankomatus

Austrijos bankų grupė „Raiffeise Bank“ pasirašė susitarimą su bankomatų gamintoja „Diebold Nixdorf“ dėl 1 200 bekontakčių bankomatų įdiegimo bankų skyriuose. skaityti »

Europoje bus įgyvendinta bendra pervedimų sistema

Europos mokėjimų taryba patvirtino, kad 2017 m. lapkritį bus paleista bendra momentinių pervedimų sistema. skaityti »

„Ingenico“ pristatė plonytį mobilųjį mokėjimo terminalą nedidelėms prekyvietėms

Patikimų atsiskaitymo priemonių lyderė pasaulyje bendrovė „Ingenico“ parodoje „Trustech“, neseniai vykusioje Kanuose, pristatė naują mobiliojo atsiskaitymo sprendimą „Link/2500“. skaityti »

Patvirtinta, kad keturi bankai yra nacionalinės sisteminės svarbos įstaigos

AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, AB DNB bankas ir AB Šiaulių bankas toliau yra laikomi nacionalinės sisteminės svarbos įstaigomis. skaityti »