Vilniaus centre iš monetų sukurtas paminklas įamžins Litą ir pagerbs pirmąjį Lietuvos banko valdytoją

Publikuota: 2015 m. gruodžio 18 d. penktadienis

Vilniaus centre, prie Lietuvos banko pastato, iškilmingai atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio, jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių tokių monetų. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš išlydytų monetų.

„Šis paminklas primins mūsų valstybei garbingai tarnavusį piniginį vienetą Litą ir išreikš mūsų pagarbą profesoriui Vladui Jurgučiui – pirmajam Lietuvos banko valdytojui, kuris daug prisidėjo užtikrinant tarpukario Lietuvos pinigų stabilumą, lito įtvirtinimą šalies ūkyje, jo dėka litas tapo viena stipriausių tuometinių valiutų. V. Jurgutis sustiprino ir patį Lietuvos banką kaip valstybės instituciją, kurios tradicijas tęsiame ir dabar. Paminklas iš litų yra simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis padėkojo Vlado Jurgučio paminklą sukūrusiam skulptoriui Gediminui Piekurui, kuris yra sukūręs skulptūrų, stovinčių Vilniaus viešosiose erdvėse.

Naujuoju sostinės architektūriniu akcentu prie Lietuvos banko pastato pasidžiaugė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, dalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoje.

Vlado Jurgučio biustas stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Taip kolona simboliškai jungia pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinės Lietuvos pinigų istoriją, kurioje įrašytas ir Vlado Jurgučio vardas.

Iš vario, cinko ir nikelio lydinio, kuris naudotas 50 lito centų monetoms kaldinti, paminklui sukurti panaudota apie 450 kg monetų. Biustą nuspręsta daryti iš didesnio nominalo, 50 lito centų monetų, kad naudojant mažesnį monetų kiekį būtų paprasčiau išlieti biustą ir postamentą.

Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922–1929 m.) vadovavęs mūsų šalies centriniam bankui – Lietuvos bankui – ir visai šalies pinigų politikai. Tuometinei Lietuvos pinigų sistemai jis sukūrė tvirtus pamatus.

Vlado Jurgučio nuopelnams Lietuvos bankininkystei pabrėžti Lietuvos bankas yra įsteigęs Vlado Jurgučio premiją. Šiemet ji skirta septintą kartą. Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »